Lietuviškai | English
####  #### ####   ###   ####  ####  #### #  ####
#   # #    #   # #   #  #   # #     #    #  #
####  ###  #### #     # ####  ###     #  #    #
#     #    #  #  #   #  #     #        # #     #
#     #### #   #  ###   #     #### ####  # ####

                   Personalinė operacinė sistema

Info


Bendradarbiavimas


PEROPESIS LINUX OS NAUDOJIMO VADOVAS

Šiame tinklapyje yra pateikta pagrindinė informacija apie tai, kaip naudotis Peropesis Linux operacine sistema. Jeigu dėl šiame vadove pateiktos informacijos kilo klausimų, turite pastabų ar pasiūlymų, apie tai galite parašyti el. paštu: info(eta)peropesis.org.

1. Įvadas
1.1 Kas yra Linux
2. Užkrovimas
2.1 Peropesis live operacinės sistemos ISO atvaizdo įrašymas į USB laikmeną Microsoft Windows aplinkoje
2.2 Peropesis live OS ISO atvaizdo įrašymas į USB laikmeną Linux aplinkoje
2.2.1 Įrašymas pasinaudojant per Shell interpretatorių pasiekiama dd programa
2.2.2 Įrašymas pasinaudojant grafine programa Startup Disk Creator
2.3 Peropesis live operacinės sistemos užkrovimas iš USB
2.4 Peropesis live operacinės sistemos užkrovimas pasinaudojant virtualia mašina VirtualBox
3. Prisijungti / Atsijungti
3.1 Prisijungti
3.2 Atsijungti
3.3 Sistemos perkrovimas
3.4 Sistemos išjungimas
4. Programos
4.1 Programa pwd
4.2 Programa cd
4.3 Programa ls
4.4 S-nail el. pašto klientas
5. Pagalba
5.1 Programa man
5.2 Direktorija /usr/share/doc
6. Failų sistema
6.1 Peropesis failų sistemos išplanavimas
6.2 Failų paieška
6.3 Laikinų įrenginių įmontavimas į /mnt direktoriją
6.4 Pažeistos Linux operacinės sistemos atkūrimas pasinaudojant chroot programa
7. Tinklas
7.1 Pagrindinis laidinis (ethernet) prisijungimas
7.2 Bevielis (angl. wireless) prisijungimas

1. Įvadas

1.1 Kas yra Linux

1991 metais Linus Torvalds savo asmeniniame projekte pradėjo kurti Linux branduolį. Šį projektą jis pradėjo norėdamas sukurti Unix-tipo operacinę sistemą. Pirmoji Linux versija buvo išleista 1991 metų rugsėjo viduryje.

Linux branduolys buvo išleistas viešai ir nemokamai, GNU bendrosios viešosios licencijos (GNU GPL) pagrindu. Tokiu būdu kiekvienas norintis galėjo jį studijuoti ir atlikti pakeitimus. Šiandien Linux išaugo į vieną iš pagrindinių žaidėjų operacinių sistemų rinkoje. Linux buvo pritaikytas veikti skirtingos architektūros sistemose. Šiuo metu šimtai, jei ne tūkstančiai programuotojų iš viso pasaulio vysto Linux.

Terminas „Linux“ yra sietinas su branduoliu, operacinės sistemos šerdimi. Ši šerdis yra atsakinga už kompiuterio procesoriaus darbą, atmintį, standųjį diską ir sistemos periferiją. Štai ką Linux iš tikrųjų daro: jis kontroliuoja jūsų kompiuterio operacijas ir užtikrina, jog visos programos tinkamai funkcionuotų.

Skirtingos kompanijos ir individai suriša šį branduolį su skirtingomis programomis kartu bei taip sukuria operacines sistemas. Kiekvienas toks surišimas yra vadinamas Linux distribucija ar platinamuoju paketu.

Šaltiniai

Torvalds L. (1992). LINUX's History. Nuoroda: https://www.cs.cmu.edu/~awb/linux.history.html


2. Užkrovimas

Šis skyrius yra skirtas supažindinti šios itin mažos operacinės sistemos būsimą naudotoją su jos užkrovimu savo asmeniniame kompiuteryje.

Yra keletas būdų, kaip Peropesis Linux OS live leidimą užkrauti savo kompiuteryje. Vienas jų, tai pasinaudojus USB laikmena (prieš tai į ją įrašius Peropesis ISO atvaizdą), kitas – pasinaudojus virtualia mašina. Žemiau yra pateikta informacija, kaip tai padaryti.


2.1 Peropesis live operacinės sistemos ISO atvaizdo įrašymas į USB laikmeną Microsoft Windows aplinkoje

Reikalingi komponentai:

Peropesis ISO failas, atsisiųstas iš šios nuorodos: Gavimas;
100 MB ar didesnės talpos USB laikmena;
Failų įrašymo į USB laikmeną programa, pavyzdžiui, Rufus (jeigu šios programos jūsų kompiuteryje nėra, ją reikia atsisiųsti ir įsidiegti).

1. Į kompiuterio USB lizdą įstatome USB laikmeną.
2. Atidarome programą Rufus.
3. Programos laukelyje Device pažymime USB laikmeną į kurią pageidaujame įrašyti Peropesis OS ISO atvaizdą.
4. Programos laukelyje Boot selection, pažymime FreeDOS (tokiu būdu bus sukurtas automatiškai užkraunamas USB).
5. Programos parinktyse Partition scheme ir Target system paliekame programos numatytąsias parinktis.
6. Paspaudžiame programoje esantį SELECT mygtuką ir pateiktoje failų tvarkyklėje surandame, pažymime bei atidarome (Open) Peropesis.iso failą. Iškart po šio žingsnio Volume label laukelyje esanti informacija turėjo būti atsinaujinta į Peropesis.
7. Visas kitas likusias programos parinktis paliekame nepakeistas.
8. Tam, kad pradėtume Peropesis.iso failo įrašymą į USB laikmeną, spaudžiame programoje esantį START mygtuką.
9. Po 8 žingsnio programa Rufus gali pateikti keletą įspėjamųjų pranešimų: dėl papildomų failų įrašymo būtinimo, dėl ISOHybrid atvaizdo įrašymo ar dėl jūsų USB laikmenoje esamų duomenų sunaikinimo. Jei taip atsitiko, patvirtinkite programos keliamus reikalavimus, paspausdami YES ar OK mygtuką. Prieš patvirtindami USB laikmenoje esamų duomenų sunaikinimą, patikrinkite ar USB laikmenoje neliko jums svarbių duomenų.

Jeigu visos parinktys buvo nustatytos tinkamai, po 8 ar 9 žingsnio Rufus programa turėjo pradėti Peropesis ISO failo įrašymą į numatytąją USB laikmeną. Programos atliekamos užduoties statusas turėjo pasikeisti į: Copying ISO files… Kadangi Peropesis live operacinės sistemos ISO failas yra itin mažos apimties, jo kopijavimo procesas, priklausomai nuo jūsų kompiuterio parametrų, gali užtrukti iki minutės. Apie baigtą kopijavimo procesą programa įspės, atliekamos užduoties statuso srityje užrašą Copying ISO files… atnaujindama į Ready. Tai reiškia, kad jūs sukūrėte automatiškai užkraunamą Peropesis live USB.

Kaip automatiškai užkraunamą USB su Peropesis OS užkrauti savo kompiuteryje, skaitykite šio tinklapio skyriuje 2.3.


2.2 Peropesis live OS ISO atvaizdo įrašymas į USB laikmeną Linux aplinkoje

Reikalingi komponentai:

Peropesis ISO failas, atsisiųstas iš šios nuorodos: Gavimas;
100 MB ar didesnės talpos USB laikmena;
Failų įrašymo į USB laikmeną programa dd (pasiekiama per komandinės eilutės sąsają) arba viena iš grafinėje aplinkoje pasiekiamų programų. Debian tipo sistemose, GNOME ir KDE darbalaukiuose dažniausiai yra naudojama programa Startup Disk Creator.


2.2.1 Įrašymas pasinaudojant per Shell interpretatorių pasiekiama dd programa

1. Prie kompiuterio prijungiame USB laikmeną.
2. Atidarome konsolę. Peropesis ISO failo įrašymui į USB laikmeną bus reikalingos root teisės. Prisijungiame, kaip root vartotojas. /dev direktorijoje surandame, kuris USB įrenginys bus naudojamas ISO failo įrašymui. USB įrenginiai /dev kategorijoje žymimi failų sda, sdb, sdc ir t.t. pavadinimais. Konsolėje rašome komandą:

$ ls /dev/sd*

Ši komanda pateikia visų kompiuteryje esančių įrenginių sąrašą. Jums reikalingas įrenginys sąraše yra paskutinis. Kad šimtu procentu įsitikintumėte, kuris įrenginys yra jums reikalingas Peropesis veidrodinio atvaizdo įrašymui, vieną kartą ls komandą galima įvesti su į USB lizdą įstatyta laikmena, o kitą kartą be prijungtos USB laikmenos. Kiekvienu atveju įrenginių skaičius sąraše turi būti skirtingas. Taip pat, pageidaujant sužinoti kokie įrenginiai šiuo metu yra prijungti prie kompiuterio, tai galima padaryti pasinaudojus lsblk ar lsusb programomis.
3. Norėdami įrašyti ISO failą į numatytą USB laikmeną, dd programai nurodome komandą:

# dd if=Peropesis.iso of=/dev/sd*

Kadangi Peropesis operacinės sistemos ISO failas yra itin mažos apimties, jo kopijavimo procesas, priklausomai nuo jūsų kompiuterio parametrų, gali užtrukti iki minutės.

Kaip automatiškai užkraunamą USB su Peropesis OS užkrauti savo kompiuteryje, skaitykite šio tinklapio skyriuje 2.3.


2.2.2 Įrašymas pasinaudojant grafine programa Startup Disk Creator

1. Į kompiuterio USB lizdą įstatome USB laikmeną.
2. Atidarome programą Startup Disk Creator.
3. Programa startavimo metu patikrina jūsų vartotojo Downloads katalogą ir, jei jame yra ISO failas, šį failą parenka, kaip numatytąjį. Pageidaujant galima pakeisti programos parinktą ISO failą, pasinaudojus programos lange esančiu Other mygtuku. Taip pat, programa startavimo metu patikrina prie kompiuterio prijungtas USB laikmenas, bei laukelyje Disk to use pateikia jų sąrašą. Pažymime savo numatytąjį USB įrenginį.
4. Jeigu visos programos parinktys jus tenkina, spaudžiame mygtuką Make Startup Disk. Prieš pradėdama kopijuoti ISO failą į USB laikmeną, programa gali pateikti įspėjamą pranešimą apie jūsų pasirinktą USB laikmeną, kad turėtume galimybę dar kartą patikrinti ar pasirinktoje USB laikmenoje neliko jums svarbių duomenų, kurie Peropesis ISO failo įrašymo metu bus sunaikinti. Patikriname ir patvirtiname.

Jeigu viskas gerai, Startup Disk Creator programa turėjo pradėti Peropesis ISO failo įrašymą į numatytąją USB laikmeną. Programos atliekamos užduoties statusas turėjo pasikeisti į: Writing disk image… Kadangi Peropesis operacinės sistemos ISO failas yra itin mažos apimties, jo kopijavimo procesas, priklausomai nuo jūsų kompiuterio parametrų, gali užtrukti iki minutės. Apie baigtą kopijavimo procesą programa įspės informaciniu pranešimu Installation complete. Tai reiškia, kad jūs sukūrėte automatiškai užkraunamą Peropesis USB.

Kaip automatiškai užkraunamą USB su Peropesis OS užkrauti savo kompiuteryje, skaitykite šio tinklapio skyriuje 2.3.


2.3 Peropesis live operacinės sistemos užkrovimas iš USB

Įjungus kompiuterį startuoja pirminė programinė įranga. Viena iš pagrindinių šios programinės įrangos funkcijų yra inicijuoti operacinės sistemos darbo pradžią. Seno tipo motininėse plokštėse yra įdiegta bazinė įvesties/išvesties sistemaBIOS (angl. basic input/output system). Naujo tipo motininėse plokštėse yra įdiegta vieninga išplėstinė programinės-aparatinės įrangos sąsajaUEFI (angl. Unified Extensible Firmware Interface). Peropesis Linux operacinė sistema yra suderinta darbui, tiek su BIOS, tiek su UEFI motininių plokščių programine įranga.

Pageidaujant, kad asmeninis kompiuteris starto metu užkrautų ne kietajame diske esančią operacinę sistemą, bet USB laikmenoje esančią Peropesis operacinę sistemą būtina atlikti du žingsnius: į kompiuterio USB lizdą įstatyti USB laikmeną (su joje įrašyta Peropesis OS) ir esant reikalui atidarytoje BIOS arba UEFI setup programoje pakeisti esamas parinktis (nustatyti konkretų įrenginį iš kurio bus įkraunama sistema).

BIOS arba UEFI setup programos yra atidaromos spaudžiant atitinkamą raktą iškart po to, kai kompiuteris buvo įjungtas. Kiekvienas kompiuterių gamintojas turi numatęs skirtingus BIOS ar UEFI setup programų atidarymo raktus. Dažniausiai iš jų pasitaikantys yra: ESC, F1, F9, F10, F11, Del etc. Surandame savo kompiuteriui tinkamą raktą. Atidarytoje BIOS ar UEFI setup programoje pasirenkame Boot kategoriją bei įrenginių sąraše surandame numatytąją USB laikmeną su joje esančia Peropesis OS. Šį USB įrenginį pažymime kaip pirmą arba vienintelį įrenginį iš kurio bus užkraunama operacinė sistema. Išsaugome šią parinktį, išjungiame BIOS ar UEFI setup programą ir jeigu viskas buvo atlikta teisingai, sekančio kompiuterio starto metu bus užkraunama Peropesis operacinė sistema iš USB laikmenos.

Jeigu įjungus kompiuterį Peropesis operacinė sistema krautis nepradeda bei Boot kategorijoje tarp visų galimų įkrovos įrenginių nėra matyti nei UEFI USB, nei USB FLASH laikmenų (su jose esančia Peropesis sistema), tuomet greičiausiai jūsų kompiuteris palaiko UEFI sąsają. Tokiu atveju reikėtų atsidaryti UEFI setup programą, bei Boot kategorijoje išjungti Security Boot parinktį. Jeigu išjungus Security Boot parinktį naujo kompiuterio starto metu UEFI sąsaja vis dar neidentifikuoja USB įrenginių, tuomet UEFI setup programoje papildomai reikėtų įjungti CSM arba Legacy parinktis. Jeigu viską buvo atlikta gerai, sekančio starto metu bus identifikuojami tik tiek įrenginiai, kuriuose yra įrašyti ISO atvaizdai su BIOS režimą palaikančiais įkrovėjais (angl. bootloader). Verta atkreipti dėmesį, kad jeigu jūsų kietajame diske yra įdiegta Windows sistema, tai įjungus CSM arba Legacy parinktis, sekančio kompiuterio starto metu nebebus identifikuojami įrenginiai, kuriuose yra įdiegta Windows sistema.

Kaip prie užkrautos Peropesis sistemos prisijungti yra aptarta skyriuje 3.


2.4 Peropesis live operacinės sistemos užkrovimas pasinaudojant virtualia mašina VirtualBox

Virtuali mašina (angl. virtual machine) – tai kompiuterinės sistemos imitaciją sukuriantis programos tipas. Ši programa praplečia asmeninio kompiuterio funkcionalumą, aprūpindama jį pageidaujamomis architektūrinėmis savybėmis, kurios gali būti reikalingos pageidaujamai programinei įrangai užkrauti. Peropesis operacinei sistemai, jūsų asmeniniame kompiuteryje užkrauti, naudosime VirtualBox virtualią mašiną.

Reikalingi komponentai:

Jeigu VirtualBox programos jūsų kompiuteryje nėra, ją galima atsisiųsti iš šios nuorodos ir įsidiegti.
Peropesis OS užkrovimui taip pat bus reikalingas Peropesis ISO atvaizdas, jį galima atsisiųsti iš šios nuorodos: Gavimas.

1. Atidarome programą VirtualBox.
2. Sukuriame virtualią mašiną:
2.1 lentelėje Name and Operating system virtualiai mašinai parenkame pavadinimą, nurodome darbinę direktoriją, parenkame operacinės sistemos tipą (šiuo atveju Linux), pažymime vieną iš pateiktų Linux distribucijų (šiuo atveju Other);
2.2 lentelėje Memory size, paliekame numatytąsias parinktis;
2.3 kadangi VirtualBox programą naudosime Peropesis ISO atvaizdo užkrovimui RAM atmintyje, sekančiame žingsnyje, Hard Disk, virtualų kietąjį diską sukurti nėra būtina, tad pažymime Do not create a virtual hard disk. Apie šį pasirinkimą programa gali papildomai informuoti įspėjamuoju pranešimu. Jei taip atsitiko pažymėkite, kad pranešimą supratote ir sukurkite virtualią mašiną be kietojo disko paspausdami mygtuką Countinue ir/arba Create;
2.4 jeigu ankstesniuose žingsniuose atlikote viską gerai, programa jau turėjo sukurti virtualią mašimą. Šiame žingsnyje jau sukurtai virtualiai mašinai nurodysime konkrečią operacinę sistemą, kurią pageidaujame užkrauti. Viršutinėje meniu juostoje pasirenkame kategoriją Settings. Atidarytoje parinkčių lentelėje pažymime subkategoriją Storage. Skiltyje Storage Devices pažymime įrenginį Controller: AHCI (SATA) ir į jį įtraukiame Peropesis.iso failą (spaudžiame žalią rodyklę Adds optical drive, atsiradusioje failų tvarkyklėje surandame Peropesis.iso failą, jį pažymime bei patvirtiname mygtuku OK);
2.5 dabar jau galima pabandyti užkrauti Peropesis.iso failą. Viršutinėje meniu juostoje pasirenkame mygtuką Start bei pelės spragtelėjimu paspaudžiame jį. Jeigu ankstesniuose žingsniuose viskas buvo atlikta gerai, naujai pasirodžiusiame lange turi prasidėti operacinės sistemos užkrovimo procesas.

Platesnė instrukcija, kaip naudotis VirtualBox mašina yra pateikta oficialiame VirtualBox naudotojo vadove.

Kaip prie užkrautos Peropesis sistemos prisijungti yra aptarta skyriuje 3.

Žemiau jūsų galite peržiūrėti video įrašą, kuriame paaiškinta kaip užkrauti Peropesis live operacinę sistemą pasinaudojant virtualia mašina VirtualBox.

Šaltiniai

Oracle Corporation (2004-2022). Oracle® VM VirtualBox® User Manual. Nuoroda: https://www.virtualbox.org/manual/UserManual.html


3. Prisijungti / Atsijungti

Kai Peropesis operacinė sistema yra užkrauta, ekrane turite matyti iškviestą login programą. Programa login yra naudojama prisijungimo prie sistemos metu. Prisijungimas prie sistemos reiškia naudotojo sesijos sukūrimą. Šis skyrius pateikia instrukciją apie tai, kaip sukurti naują ir baigti esamą naudotojo sesiją užkrautoje Peropesis sistemoje. Taip pat šiame skyriuje yra aptarta, kaip paleisti iš naujo arba visiškai išjungti Peropesis operacinę sistemą.


3.1 Prisijungti

Prie kompiuterio atmintyje užkrautos Peropesis operacinės sistemos prisijungti galima root naudotojo vardu. Šiam naudotojui nėra sukurtas slaptažodis, tad registracijos metu programa login jo nereikalaus. Pageidaujant root naudotojui sukurti slaptažodį, tai galima padaryti pasinaudojus programa passwd. Pavyzdys:

# passwd

Plačiau su passwd programa ir jos parinktimis galima susipažinti passwd(1) man puslapiuose.


3.2 Atsijungti

Pageidaujant baigti root arba bet kokio kito naudotojo sesiją yra naudojama programa logout. Pavyzdys:

$ logout

Baigus sesiją bei panorėjus vėl root naudotojo vardu sukurti naują sesiją programa login pareikalaus slaptažodžio (jeigu prieš tai root naudotojui buvote jį sukūrę).


3.3 Sistemos perkrovimas

Pageidaujant Peropesis OS paleisti iš naujo, tai galima padaryti pasinaudojus programa shutdown, nurodant jai restart parinktį. Pavyzdys:

# shutdown -r now


3.4 Sistemos išjungimas

Pageidaujant Peropesis OS visiškai išjungti taip pat reikia naudoti programą shutdown nurodant jai parinktį halt. Pavyzdys:

# shutdown -h now

Plačiau su shutdown programa ir jos parinktimis galima susipažinti shutdown(8) man puslapiuose.

Žemiau jūsų galite peržiūrėti video įrašą, kuriame paaiškinta kaip prisijungti ir atsijungti nuo Peropesis.


4. Programos

Peropesis Linux failų sistemoje bendros paskirties programos yra patalpintos /bin, /sbin, /usr/bin ir /usr/sbin direktorijose. Tam, kad su šiomis programomis būtų galima savarankiškai susipažinti bei po to jomis pasinaudoti prieš tai yra būtina susipažinti su kai kuriomis pagrindinėmis programų komandomis.

Kadangi Peropesis operacinės sistemos live leidimas yra minimalistinė, komandinės eilutės pagrindu sukurta sistema, visos šioje sistemoje esančios programos yra pasiekiamos per komandinės eilutės sąsają. Iškart po to, kai Peropesis OS buvo užkrauta kompiuterio atmintyje ir kai prie šios sistemos buvo prisijungta root naudotojo vardu, visos programos gali būti iškviečiamos komandinei eilutei nurodant jų pavadinimus/komandas.


4.1 Programa pwd

Programa pwd (angl. print working directory) nurodo kurioje sistemos direktorijoje jūs, kaip naudotojas esate.

$ pwd


4.2 Programa cd

Programa cd (angl. change directory) leidžia judėti tarp direktorijų. Pavyzdžiui, norėdami patekti į pagrindinę sistemos direktoriją, komandinėje eilutėje turite parašyti komandą:

$ cd /

Ir atvirkščiai norėdami grįžti į savo naudotojo direktoriją /root, komandinėje eilutėje turite parašyti komandą:

$ cd /root


4.3 Programa ls

Programa ls (angliško žodžio list trumpinys) pateikia konkrečioje nurodytoje direktorijoje esančių failų ir direktorijų sąrašą. Jeigu pageidaujate sužinoti kokie failai ar direktorijos yra, pavyzdžiui, pagrindinėje sistemos direktorijoje komandinėje eilutėje turite parašyti komandą:

$ ls /

Pasinaudodami komanda ls, galite sužinoti, kokios bendro naudojimo programos sudaro Peropesis operacinę sistemą. Pavyzdžiai:

$ ls /bin
$ ls /sbin
$ ls /usr/bin
$ ls /usr/sbin

Tam, kad tiksliai žinotumėte, kam kiekviena šiose direktorijose esanti programa skirta ir, kaip šiomis programomis naudotis, galite pasinaudoti Peropesis man puslapiais. Apie programą man išsamiau yra aptarta skyriuje Pagalba.


4.4 S-nail el. pašto klientas

S-nail yra komandinės eilutės pagrindu veikiantis el. pašto klientas skirtas tiek skaityti, tiek siųsti el. laiškams. Šiame skyriuje yra pateikta informacija apie tai, kaip šio kliento pagalba, Peropesis Linux operacinėje sistemoje galima skaityti ir siųsti el. laiškus pasinaudojant išoriniais SMTP ir IMAP (šiuo atveju Gmail) serveriais.

Pastaba. Kadangi, Peropesis platinamajame pakete nėra įdiegtas pašto transportavimo protokolas (angl. Message transfer agent (MTA)), pašto klientas S-nail gali veikti naudojant tik išorinius SMTP ir IMAP serverius.

Gmail nustatymai skirti el. pašto programoms

Kai kurie nemokamų pašto tarnybų tiekėjai el. pašto programas klasifikuoja į saugias ir mažiau saugias. Gmail pašto tarnyba programą S-nail priskiria prie mažiau saugių bei pagal nutylėjimą blokuoja prisijungimą prie SMTP ir IMAP serverių. Tam, kad su S-nail programa būtų galima prisijungti prie šių serverių, Gmail saugumo nustatymuose reikia įjungti „Less secure app access" parinktį arba naudojant „2-Step Verification“ parinktį sukurti išorinėms programoms skirtą 16 skaitmenų programos slaptažodį, „App Password“. Pirmu atveju, „Gmail“ nustatymuose įjungus „Less secure app access“ parinktį prie Gmail serverių atsiranda galimybė prisijungti naudojant savo Gmail naudotojo vardą bei įprastą paskyros slaptažodį. Antru atveju, sukūrus 16 skaitmenų programos slaptažodį, „App Password“, prie Gmail IMAP ir SMTP serverių atsiranda galimybė prisijungti naudojant savo Gmail naudotojo vardą bei išorinėms programoms skirtą laikiną slaptažodį. Plačiau apie Gmail SMTP, IMAP ir saugumo parinktis yra aptarta žemiau pateiktuose šaltiniuose:

„Gmail“ pašto tikrinimas naudojant kitas el. pašto platformas
Mažiau saugios programos ir jūsų „Google“ paskyra
Prisijungimas naudojant programų slaptažodžius

~/.mailrc nustatymų pavyzdys

Sistemos naudotojo namų kataloge esančiame ~/.mailrc faile yra apibrėžiamos S-nail programos parinktys. Peropesis sistemoje šis failas su tam tikromis parinktimis jau yra sukurtas. Esant poreikiui nustatymus galima keisti. Jeigu sistemos naudotojas planuoja naudotis Gmail pašto tarnybos paslaugomis, šiame faile belieka pakeisti Gmail naudotojo prisijungimo vardą bei slaptažodį. Žemiau yra pateikti pavyzdžiai, kaip tai padaryti su redaktoriumi ed.

.mailrc faile esančio turinio atspausdinimui ekrane rašoma komanda:

$ cat -n .mailrc | more
1 # S-nail setting for Gmail
2 # Before use change "USER" and "PASS" settings for the IMAP and SMTP servers,
3 # also change "set from="Your Name <username@gmail.com>"" setting.
4
5 # v15.0 compatibility mode
6 set v15-compat
7
8 # Essential setting: select allowed character sets
9 set sendcharsets=utf-8,iso-8859-1
10
11 # A very kind option: when replying to a message, first try to
12 # use the same encoding that the original poster used herself!
13 set reply-in-same-charset
14
15 # Due to historical reasons comments and name parts of email addresses are removed by
16 # default when sending mail, replying to or forwarding a message. If this variable is set
17 # such stripping is not performed.
18 set fullnames
19
20 # If set, S-nail asks an interactive user for files to attach at the end of each message;
21 # An empty line finalizes the list.
22 set askattach
23
24 # When a message is replied to and this variable is set, it is marked as having been answered.
25 set markanswered
26
27 # Controls whether a ‘Reply-To:’ header is honoured when replying to a message via reply or Lreply.
28 # This is a quadoption; if set without a value it defaults to ‘‘yes’’.
29 set reply-to-honour=ask-yes
30
31 # If this variable is set then the editor is started automatically
32 # when a message is composed in interactive mode.
33 set editalong
34
35 # Sort mail by date
36 set autosort=date
37
38 # Request strict TLS transport layer security checks
39 set tls-verify=strict
40 set tls-ca-file=/etc/ssl/ca-bundle.crt
41 set tls-ca-no-defaults
42
43 account "personal" {
44
45 localopts yes
46
47 set from="Your Name <username@gmail.com>"
48
49 set record=Sent
50 set inbox=+Inbox
51
52 set folder=imaps://USER:PASS@imap.gmail.com:993
53
54 set mta=smtps://USER:PASS@smtp.gmail.com:465
55
56 }
57
58 # Enable account on startup
59 account personal

Pavyzdyje matyti, jog .mailrc failo 52 eilutėje yra IMAP serverio prisijungimo duomenys bei 54 eilutė – SMTP serverio prisijungimo duomenys. Tam, kad S-nail klientas galėtų prisijungti prie atitinkamos Gmail paskyros, šiose eilutėse belieka pakeisti Gmail naudotojo vardą bei paskyros slaptažodį. Pavyzdyje ši užduotis atliekama tekstinio redaktoriaus ed pagalba:

$ ed .mailrc
1884
54
set mta=smtps://USER:PASS@smtp.gmail.com:465
c
set mta=smtps://new-USER:new-PASS@smtp.gmail.com:465
.
w
1884
q

Pavyzdyje naudojamų komandų paaiškinimas pagal jų eiliškumą: komanda "ed .mailrc" atidaro failą; komanda "54" atspausdina 54-os eilutės turinį; komanda "c" reiškia change (keisti turinį); įvedamas naujas turinys; dedamas taškas :); surenkama komanda "w", kuri reiškia write (įrašyti); komanda "q" reiškia quit (baigti darbą). Su 52 eilute atliekami tie patys veiksmai.

Plačiau su ed parinktimis susipažinti galima ed(1) man puslapyje. Plačiau su .mailrc parinktimis susipažinti galima s-nail(1) man puslapyje arba oficialioje S-nail svetainėje: sdaoden.eu/code-nail.html. Pravartus konfigūracinio .mailrc failo pavyzdys.

Pastaba. Jeigu yra naudojama kita pašto tarnyba, nustatymuose būtina pakeisti ne tik naudotojo vardą, slaptažodį, bet ir IMAP bei SMTP serverių adresus. Daugiau informacijos apie tai, kaip prisijungti prie kitų el. pašto tarnybų, galima rasti taip pat s-nail(1) man puslapyje.

Pagrindinės S-nail komandos

Laiško siuntimas shell komandinėje eilutėje:

$ echo "Laiško turinys" | S-nail -s "Laiško pavadinimas" pasto@adresas.domenas

Su S-nail kliento komandomis susipažinti galima parašius komandą help. Pavyzdys:

$ s-nail
?
help
[...]

Šaltiniai

Autorių grupė (2020/04/26). Mail manual. Nuoroda: https://www.sdaoden.eu/code-nail.html
Anirudh Oppiliappan (2020/06/20). The S-nail mail client. Nuoroda: https://icyphox.sh/blog/s-nail/


5. Pagalba

Atliekant programų derinimo užduotis ar tiesiog siekiant susipažinti su konkrečia programa dažnai prireikia informacinės pagalbos. Yra įvairių būdų, kaip ją gauti. Šiame skyriuje yra aptartos Peropesis operacinėje sistemoje pasiekiamos pagalbos formos.


5.1 Programa man

Programa man (angliško žodžio manual (liet. vadovas) trumpinys) yra tradicinė Unix ir Linux operacinių sistemų dokumentacijos forma. man puslapiai, apimantys specialiai apipavidalintus failus, yra parašyti didžiajai daugumai programų ir yra suskirstyti į skyrius. Komandinėje eilutėje užrašius komandą, man programos_pavadinimas, yra atvaizduojamas apibrėžtos programos man puslapis. Pavyzdys:

$ man pwd

Yra daugybė man puslapių. Kad jais būtų paprasčiau naudotis, jie yra sugrupuoti į skyrius. Pakankamai dažnai galima pamatyti programų komandų, programų ir net programavimo bibliotekų užrašytus pavadinimus su šalia jų pavadinimo pažymėtu skyriaus numeriu. Pavyzdžiui galima pamatyti rekomendaciją į bash(1) puslapį. Šis žymėjimas parodo, kad programa bash yra sudokumentuota 1 skyriuje (Bendrosios komandos). Norėdami programai man nurodyti, kad mums yra reikalingas pirmo skyriaus programos bash puslapis, komandinėje eilutėje turime parašyti komandą:

$ man 1 bash

man puslapių skyriai:

SkyriusTurinys
1Bendrosios komandos
2Sistemos paklausimai
3C bibliotekos funkcijos
4Specialūs failai (paprastai sutinkami /dev direktorijoje) ir įrenginiai
5Failų formatai ir protokolai (pvz.: wtmp, /etc/passwd, nfs)
6Žaidimai (tik įvadas)
7Įvairenybės
8Sistemos administravimo komandos ir demonai

Greta programos man Peropesis operacinėje sistemoje yra ir programos whatis bei apropos. Šios programos yra sudedamoji man programinio paketo dalis. Šių programų tikslas yra palengvinti paiešką man sistemoje.

Programa whatis kišeniniu rašymo stiliumi pateikia labai trumpą sistemoje esančių programų aprašymą. Pavyzdys:

$ whatis bash
bash (1) - GNU Bourne-Again SHell

Programa apropos yra naudojama tuomet, kai yra pageidaujama surasti man puslapius, kuriuose būtų minimas jūsų pateiktas raktažodis. Tai ypač naudinga ieškant programų nežinant jų tikslaus pavadinimo. Pavyzdžiui:

$ apropos bash
bash (1) - GNU Bourne-Again SHell
builtins (1) - bash built-in commands, see bash(1)
rbash (1) - restricted bash, see bash(1)WaveLAN/IEEE 802.11 device driver

Pastaba. Pageidaujant pasinaudoti Peropesis sistemoje esančiomis whatis bei apropos programomis, pirma privalote atnaujinti man duomenų bazę komandinėje eilutė parašydami komandą:

$ /usr/bin/mandb

Jeigu pageidaujate detaliau susipažinti su man, whatis ir apropos programos apie tai galite skaityti man puslpiuose.

Šaltiniai

Autorių grupė. man page. Nuoroda: https://en.wikipedia.org/wiki/Man_page
Autorių grupė. (1992). Slackware Linux Essentials. Nuoroda: http://www.slackbook.org/html/book.html#HELP-SYSTEM-MAN


5.2 Direktorija /usr/share/doc

Didžioji dauguma atviro kodo programinės įrangos yra pateikiama su tam tikros rūšies dokumentacija – README failai, naudojimo instrukcija, licencijos ir t.t. Visų rūšių dokumentacija, kuri yra pateikiama su išeities kodu, Peropesis operacinėje sistemoje, yra patalpinta /usr/share/doc direktorijoje. Šioje direktorijoje kiekvienos programos dokumentacijai yra skirtas atskiras katalogas. Pavyzdžiui:

/usr/doc/$program-$version

Šiuo atveju kintamasis $program reiškia programinės įrangos pavadinimą, $version – įdiegtos programinės įrangos versiją.

Pageidaudami sužinoti Peropesis sistemoje esančios dokumentacijos sąrašą, komandinėje eilutėje turite parašyti:

$ ls /usr/share/doc/

Pageidaudami susipažinti su programos man dokumentaciją, komandinėje eilutėje turite parašyti:

$ cat /usr/share/doc/man-db/man-db-manual.txt | more


6. Failų sistema

Linux failų sistemoje yra viena pagrindinė direktorija. Ši pagrindinė direktorija yra vadinama root direktorija. root direktorija sistemoje yra išreikšta pasviru brūkšniu (/). Kiekviena direktorija esanti root direktorijoje yra vadinama subdirektorija. Linux failų sistemą galima įsivaizduoti, kaip failų direktyvinį medį - root direktoriją su iš jos išsišakojusiomis keliolika subdirektorijų, o iš šių išsišakojusiomis šimtais, jei ne tūkstančiais kitų direktorijų ir failų. Linux failų sistema yra kuriama remiantis bendrais failų sistemos hierarchijos planavimo standartais.


6.1 Peropesis failų sistemos išplanavimas

Peropesis Linux failų sistema yra sukurta remiantis bendrais failų sistemos hierarchijos planavimo standartais. Pagrindinėje, root (/) direktorijoje yra šie katalogai:

DirektorijaPaskirtis
/binPagrindinių programų saugojimo direktorija.
/bootLinux įkrovimu metu reikalingų failų (tarp jų Linux branduolio atvaizdas ir initrd failų sistemos atvaizdas) saugojimo direktorija.
/devĮrenginių mazgų / failų saugojimo direktorija.
/etcKonfigūracinių failų saugojimo direktorija.
/homeSistemos vartotojų namų direktorijų saugojimo aplankas.
/libProgramų bibliotekų saugojimo direktorija.
/lib64Programų, palaikančių 64 bitų formato programinę įrangą, bibliotekų saugojimo katalogas.
/mediaĮmontuotų laikmenų (floppy, cdrom, etc. įrenginių) saugojimo direktorija.
/mntLaikinai įmontuotų įrenginių (pavyzdžiui, USB) saugojimo direktorija.
/optSistemos vartotojų įdiegtos antraeilės programinės įrangos paketų saugojimo direktorija.
/procVirtuali failų sistema sauganti informaciją apie branduolio kontroliuojamus procesus.
/rootroot vartotojo namų direktorija.
/runŠioje direktorijoje saugoma informacija apie šiuo metu prisiregistravusius naudotojus ir veikiančius demonus.
/sbinPagrindinių programų saugojimo direktorija.
/sysŠioje direktorijoje saugomi duomenys apie įrenginius ir kai kurias branduolio atliekamas funkcijas.
/tmpLaikinų failų saugojimo vieta.
/usrAntra pagrindinė failų sistemos dalis.
/varKintamą turinį savyje talpinančių failų (pavyzdžiui sistemos žurnalai) saugojimo vieta.

Šaltiniai

Autorių grupė. Filesystem Hierarchy Standard. Nuoroda: https://refspecs.linuxfoundation.org/fhs.shtml


6.2 Failų paieška

Peropesis failų sistemoje skirtingiems failų tipams surasti yra naudojamos skirtingos programos. Programa whereis yra naudojama tuomet, kai failų sistemoje ieškoma binarinių failų (programų) arba man puslapių: Pavyzdys:

$ whereis bash
bash: /bin/bash /usr/share/man/man1/bash1

Programa find yra naudojama siekiant failų sistemoje surasti įvairių tipų failus. Pavyzdžiui, pageidaujant failų sistemoje surasti failus, kurių pavadinimas yra hostname, komandinėje eilutėje reikia užrašyti žemiau pateiktą komandą:

$ find / -name hostname
/etc/hostname
/etc/init.d/hostname
/proc/sys/kernel/hostname
/bin/hostname

Detaliau su whereis (1) ir find (1) programomis galima susipažinti pasinaudojus šių programų man puslapiais.


6.3 Laikinų įrenginių įmontavimas į /mnt direktoriją

Peropesis sistemoje yra įdiegtas eudev programinis paketas. Kai į kurį nors kompiuterio lizdą yra įjungiamas laikinas įrenginys, eudev pagalba /dev direktorijoje yra sukuriamas šio įrenginio mazgas išreikštas failo pavadinimu. Prie kompiuterio prijungti USB įrenginiai sistemoje yra žymimi sdx failo pavadinimu. Raidė x yra kintamas duomuo. Pirmas prijungtas įrenginys yra žymimas sda pavadinimu, antras sdb ir t.t.

Patikrinti ar prie kompiuterio yra prijungtų USB įrenginių galima pasinaudojus programa lsblk. Pavyzdys:

$ lsblk
NAME MAJ:MIN RM SIZE RO TYPE MOUNTPOINT
sda 8:16 1 14.4G 0 disk
sr0 11:0 1 1024M 0 rom

Iš pavyzdžio matyti, kad prie sistemos yra prijungtas USB įrenginys sda. Kad galėtume iš šio įrenginio nuskaityti ir į jį įrašyti informaciją, šį įrenginį būtina įmontuoti į Peropesis failų sistema. Laikiniems įrenginiams įmontuoti į sistemą yra skirta /mnt direktorija. Įrenginio įmontavimui yra naudojama mount programa. Pavyzdys:

# mount /dev/sda /mnt

Įrenginyje sda, kuris šiuo metu jau yra įmontuotas į /mnt direktoriją, esančiai informacijai nuskaityti galime panaudoti ls komandą:

$ ls /mnt
file1 file2 directory1/ directory2/

Iš pavyzdžio matyti, kad įrenginyje yra du failai (file1 ir file2) ir du katalogai (directory1/ ir directory2/). Kitų programų pagalba šiame įrenginyje galima sukurti papildomą failą, taip pat galima įrenginyje jau esantį failą įrašyti į kitus Peropesis failų sistemos aplankus arba Peropesis failų sistemoje esantį failą galima nukopijuoti į USB įrenginį.

Įrenginio išmontavimui iš Peropesis failų sistemos yra naudojama programa umount. Pavyzdys:

# umount /mnt


6.4 Pažeistos Linux operacinės sistemos atkūrimas pasinaudojant chroot programa

Peropesis operacinės sistemos live leidimą galima panaudoti kitos, sutrikusios Linux operacinės sistemos darbinei parinkčiai atkurti – užkraunant Peropesis sistemą sugedusios operacinės sistemos kompiuterio atmintyje, į Peropesis įmontuojant kietajame diske esamą, sugedusią operacinę sistemą ir pasinaudojus chroot programa atstatant pažeistas bibliotekas ar kitus esminius failus.

Programa chroot vykdo komandas direktorijoje, kuriai yra nustatytos root teisės. Daugelyje Linux failų sistemų tai gali padaryti tik visateisis root vartotojas. Kai dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui, dėl įdiegtų netinkamų bibliotekų, įprastu būdu operacinė sistema nebeužsikrauna, įmontavus šią sugadintą sistemą į kitą failų sistemą bei panaudojus chroot programą atsiranda galimybė sugadintoje failų sistemoje modifikuoti informaciją tokiose direktorijose, kaip /lib64 ar /sbin, tokiu būdu atsiranda galimybė atstatyti, tai kas buvo pažeista.

Toliau yra pateikiamas 4 žingsnių veiksmų planas, kaip pasinaudojus chroot programa prisijungti prie pažeistos failų sistemos.

1. Pirmame žingsnyje Peropesis OS live leidimas yra įrašomas į USB laikmeną. Instrukcija, kaip tai padaryti yra pateikta šiame skyriuje.
2. Antrame žingsnyje į USB įrašyta Peropesis live OS yra užkraunama kompiuterio, kuriame yra pažeista operacinė sistema, atmintyje. Instrukcija, kaip tai padaryti yra pateikta šiame skyriuje.
3. Trečiame žingsnyje pažeista failų sistema yra įmontuojama į Peropesis failų sistemą. Paprastai kompiuterio diske įdiegta Linux operacinė sistema turi mažiausiai dvi particijas – swap ir Linux. Sistemoje šios particijos gali būti išreikštos sda1 ir sda2 (gali būti ir sdb, sdc, etc.) failų pavadinimais. Į Peropesis sistemą reikia įmontuoti tik vieną iš šių particijų, t.y. particiją, kurioje yra Linux (ne swap) failų sistema. Particijos tipą galima sužinoti pasinaudojus lsblk programa. Pavyzdys:

$ lsblk
NAME MAJ:MIN RM SIZE RO TYPE MOUNTPOINT
sda 8:0 0 500G 0 disk
├─sda1 8:1 0 498.5G 0 part /
└─sda2 8:2 0 1.5G 0 part [SWAP]

# mount /dev/sda2 /mnt

4. Po to, kai į Peropesis failų sistemos /mnt direktoriją buvo įmontuota pažeista failų sistema galima vykdyti chroot komandą. Pavyzdys:

# chroot /mnt /bin/bash

Po šios komandos chroot programa pagrindinę failų sistemos root direktoriją pakeičia nauja direktorija ir nuo tos akimirkos subdirektorijose atsiranda galimybė atlikti pageidaujamus veiksmus. Daugiau informacijos apie chroot programos parinktis galima gauti chroot (1) man puslapyje.

Baigus darbą ir pageidaujant išeiti iš chroot aplinkos yra naudojama komanda exit bei iš Peropesis /mnt subdirektorijos yra išmontuojama failų sistema. Pavyzdys:

# exit

# umount /mnt

Šaltiniai

Autorių grupė. Run a command with a different root directory. Nuoroda: https://www.gnu.org/software/coreutils/manual/html_node/chroot-invocation.html#chroot-invocation
Autorių grupė. Chroot. Nuoroda: https://en.wikipedia.org/wiki/Chroot


7. Tinklas

Peropesis palaiko du prisijungimo prie tinklo tipus, laidinį ir belaidį. Šiame skyriuje yra aptariama, kaip naudojant Peropesis operacinę sistemą prisijungti prie tinklo abiem šiais būdais.


7.1 Pagrindinis laidinis (ethernet) prisijungimas

Peropesis operacinėje sistemoje yra įdiegta dhcpcd programa. dhcpcd yra DHCP protokolo klientas. DHCP – dynamic host configuration protocol (liet. dinaminių vardų konfigūracijos protokolas), yra priemonė priskirti IP adresą kompiuteriui jo paleisties metu. Klientas dhcpcd iš serverio dhcpd pasiima informaciją (IP adresą, maršrutus ir t. t.) ir automatiškai sukonfigūruoja tinklo sąsają kompiuteryje, kuriame jis yra įdiegtas bei paleistas. Peropesis sistemos krovimosi metu yra inicijuojamas dhcpcd programos paleidimas. Inicijavimo scenarijus yra aprašytas /etc/init.d/network faile. Šiame scenarijuje yra parašytos dvi funkcijos, skirtos sukurti ir ištrinti loopback ir ethernet sąsajas. Taip pat šiame scenarijuje yra aprašyta šių funkcijų „case“ valdymo kontrolė. Reziumuojant, komandinėje eilutėje parašius komandas: /etc/init.d/network start | stop | restart yra sukuriamos, sustabdomos arba perkraunamos loopback ir ethernet sąsajos. Pavyzdžiai:

Pageidaujant sukurti loopback ir ethernet sąsajas komandinėje eilutėje reikia rašyti komandą:

# /etc/init.d/network start

Pageidaujant sustabdyti loopback ir ethernet sąsajas komandinėje eilutėje reikia rašyti komandą:

# /etc/init.d/network stop

Pageidaujant sustabdyti ir po to iškart iš naujo sukurti loopback ir ethernet sąsajas komandinėje eilutėje reikia rašyti komandą:

# /etc/init.d/network restart

Daugiau informacijos apie programą dhcpcd (8) galima rasti šios programos man puslapyje.

Operacinėje sistemoje Peropesis yra įdiegtos ifconfig ir route tinklo konfigūravimo ir valdymo programos. Programa ifconfig parodo sistemoje esamas tinklo sąsajas bei yra skirta konfigūruoti šiom sąsajom. Programa route parodo / valdo IP maršrutus. Pavyzdžiai:

Pageidaujant gauti informaciją apie sistemoje esamas tinklo sąsajas reikia rašyti komandą:

# ifconfig -a

Pageidaujant gauti informaciją apie sistemoje esamus maršrutus reikia rašyti komandą:

# route

Plačiau su programomis ifconfig (8) ir route (8) galima susipažinti šių programų man puslapiuose.

Šaltiniai

Roy Marples. dhcpcd. Nuoroda: https://roy.marples.name/projects/dhcpcd
Autorių grupė. Interface Configuration for IP. Nuoroda: http://www.faqs.org/docs/linux_network/x-087-2-iface.interface.html


7.2 Bevielis (angl. wireless) prisijungimas

Šiame skyriuje yra aptarta, kaip naudojantis Peropesis Linux operacine sistema prisijungti prie bevielio tinklo prieigos.

1. Pirmame žingsnyje yra patikrinama ar užkrautoje Peropesis sistemoje buvo sukurta bevielio tinklo sąsaja. Tai galima padaryti komandinėje eilutėje parašius žemiau pateiktą komandą:

# ifconfig -a

2. Potencialių wireless prieigų sąrašą galima sužinoti pasinaudojus šia komanda:

# iw dev sąsajos_pavadinimas scan | grep SSID

3. Sąsajos būsenos patikrinimui yra naudojama ši komanda:

# iw dev sąsajos_pavadinimas link

4. Jeigu jūsų įrenginys nėra prisijungęs prie prieigos punkto ir, jeigu bevielio tinklo prieiga nėra apsaugota slaptažodžiu, tai norint prie jos prisijungti yra naudojama ši komanda:

# iw sąsajos_vardas connect SSID

5. Jeigu bevielio tinklo prieiga yra apsaugota slaptažodžiu (WPA ar WPA2) yra naudojamos wpa_supplicant ir wpa_passphrase programos, kurios kontroliuoja belaidžio tinklo automatinį identifikacijos procesą. Pavyzdys:

# wpa_supplicant -B -i sąsajos_pavadinimas -c <(wpa_passphrase MYSSID PASS)

Arba kitas būdas: SSID pavadinimas ir slaptažodis įrašomas į sukurtą failą /etc/wpa_supplicant.conf į kurį vėliau programai wpa_supplicant bus nurodoma kreiptis, kad ši gautų prisijungimo duomenis. Pavyzdys:

# wpa_passphrase MYSSID PASS | cat > /etc/wpa_supplicant.conf
# wpa_supplicant -B -i sąsajos_pavadinimas -c /etc/wpa_supplicant.conf

6. Programa dhcpcd automatiškai sukonfigūruoja bevielio tinklo sąsajos duomenis.

7. Norint prisijungti prie paslėpto bevielio tinklo prieigos reikia sukurti konfigūracinį failą /etc/wpa_supplicant.conf su pavyzdyje pateiktu turiniu:

# cat > /etc/wpa_supplicant.conf << "EOF"
network={
ssid="SSID_vardas"
scan_ssid=1
psk="Slaptažodis"
}
EOF

Toliau automatiniam identifikacijos procesui pradėti yra naudojama wpa_supplicant programa. wpa_supplicant programai būtina nurodyti, kad prisijungimo duomenis nuskaitytų iš anksčiau sukurtos bylos. Pavyzdys:

# wpa_supplicant -B -i sąsajos_pavadinimas -c /etc/wpa_supplicant.conf

Daugiau informacijos apie programas iw (8), wpa_supplicant (8) ir wpa_passphrase (8) galima sužinoti šių programų man puslapiuose.

Šaltiniai

Paul Michel (2019/06/18). About iw. Nuoroda: https://wireless.wiki.kernel.org/en/users/Documentation/iw
Johannes Berg (2019/05/28). About nl80211. Nuoroda: https://wireless.wiki.kernel.org/en/developers/documentation/nl80211


Copyright © 2021 - 2022 Peropesis. Susipažinti su licencijos sąlygomis.
El. p.: info(eta)peropesis.org