#### #### #### ### #### #### #### # ####
# # # # # # # # # # # # #
#### ### #### # # #### ### # # #
# # # # # # # # # # #
# #### # # ### # #### #### # ####
Personalinė operacinė sistema
Info
Bendradarbiavimas
PEROPESIS LINUX OS NAUDOJIMO VADOVAS
Šiame tinklapyje yra publikuojamas Peropesis Linux operacinės sistemos naudotojo vadovas. Tai yra HTML dokumentas parengtas vieno puslapio stiliumi. Šiame vadove yra pateikta pagrindinė informacija apie tai, kaip naudotis Peropesis Linux operacine sistema.
Jeigu dėl šiame vadove pateiktos informacijos kilo klausimų, turite pastabų ar pasiūlymų, apie tai galite parašyti Peropesis forume arba el. paštu info(eta)peropesis.org.
Turinys
1. Įvadas
1.1 Tipografiniai žymėjimai
Žemiau yra pateikiami šiame vadove naudojamų tipografinių žymėjimų paaiškinimai.
1. Paryškintu (bold) šriftu pateikti žodžiai rodo, kad tai yra programų pavadinimai.
2. Paryškintu (bold) šriftu ir šalia esančiu skaičiumi pateikti žodžiai rodo, kad tai yra programų dokumentaciniai man puslapiai. Skaičius žymi skyrių, kuriame yra patalpinta programos dokumentacija (/usr/share/man/man1-8).
3. Komandų pavyzdžiai yra pateikiami lentelėse su mėlynu rėmeliu.
4. Pavyzdyje komanda prasidedanti # ženklu reiškia, kad jai įvykdyti yra reikalingos root teisės.
5. Pavyzdyje komanda prasidedanti $ ženklu reiškia, kad jos vykdymui užtenka paprasto sistemos naudotojo teisių.
6. Pavyzdyje be # ir $ ženklo prasidedantis tekstas reiškia įvykdytos komandos rezultatą.
2. Užkrovimas
Šiame skyriuje yra pateikti du būdai, kaip Peropesis Linux OS live leidimą įkrauti į kompiuterio atmintį. Vienas jų – pasinaudojus USB laikmena, kitas – pasinaudojus virtualia mašina. Žemiau yra pateikta informacija, kaip tai padaryti.
2.1 Peropesis live OS užkrovimas iš USB laikmenos
Įjungus kompiuterį startuoja pirminė programinė įranga. Viena iš pagrindinių šios programinės įrangos funkcijų yra inicijuoti operacinės sistemos darbo pradžią. Seno tipo motininėse plokštėse yra įdiegta bazinė įvesties/išvesties sistema – BIOS (angl. basic input/output system). Naujo tipo motininėse plokštėse yra įdiegta vieninga išplėstinė programinės-aparatinės įrangos sąsaja – UEFI (angl. Unified Extensible Firmware Interface). Peropesis Linux operacinė sistema yra suderinta darbui, tiek su BIOS, tiek su UEFI motininių plokščių programine įranga.
Pageidaujant, kad asmeninis kompiuteris starto metu užkrautų ne kietajame diske esančią operacinę sistemą, bet USB laikmenoje esančią Peropesis operacinę sistemą būtina atlikti du žingsnius: į kompiuterio USB lizdą įstatyti USB laikmeną (su joje įrašyta Peropesis OS) ir esant poreikiui atidarytoje BIOS/UEFI įkrovos tvarkyklėje (angl. boot manager/menu) arba BIOS/UEFI sąrankų įrenginyje (angl. setup utility) pakeisti numatytąsias įkrovos parinktis.
Instrukcijos, kaip įrašyti Peropesis ISO atvaizdą į USB laikmeną Windows arba Linux operacinėse sistemose yra pateiktos žemiau esančiuose skyriuose. Instrukcija, kaip atlikti įkrovos pakeitimus BIOS/UEFI programose yra pateikta toliau šiame skyriuje.
Yra galimi du būdai, kaip kompiuteriui liepti įkrauti Peropesis operacinę sistemą iš USB įrenginio. Pirmas – naudojant BIOS/UEFI įkrovos tvarkyklę (angl. boot manager/menu), antras – naudojant BIOS/UEFI sąrankų įrenginį (angl. setup utility). Atliekant pakeitimus įkrovos tvarkyklėje Peropesis iš USB laikmenos į kompiuterio atmintį bus įkraunamas tik vieną kartą. Atliekant įkrovos tvarkos pakeitimus sąrankų įrenginyje, Peropesis bus įkraunamas kiekvieno kompiuterio starto metu.
Tiek įkrovos tvarkyklė, tiek sąrankų įrenginys yra atidaromas spaudžiant atitinkamą raktą iškart po to, kai kompiuteris buvo įjungtas. Skirtingi kompiuterių gamintojai turi numatę skirtingus BIOS/UEFI programų atidarymo raktus. Dažniausiai iš jų pasitaikantys yra ESC, Delete arba vienas iš funkcinių raktų (F1, ... F11, F12 etc.). Surandame savo kompiuteriui tinkamą raktą.
Atidarius BIOS/UEFI įkrovos tvarkyklę belieka pažymėti USB laikmeną, kurioje yra įrašyta Peropesis sistema. Po šio veiksmo į kompiuterio atmintį bus įkraunama Peropesis OS.
Jeigu norite, kad Peropesis būtų įkraunamas kiekvieno starto metu, turi būti atliekami įkrovos tvarkos pakeitimai sąrankų įrenginyje. Atidarytame BIOS/UEFI sąrankų įrenginyje pasirenkame Boot kategoriją bei įrenginių sąraše surandame numatytąją USB laikmeną su joje esančia Peropesis OS. Šį USB įrenginį pažymime kaip pirmą arba vienintelį įrenginį iš kurio bus užkraunama operacinė sistema. Išsaugome šią parinktį, išjungiame BIOS/UEFI įrenginių tvarkyklę ir jeigu viskas buvo atlikta teisingai, sekančio kompiuterio starto metu bus užkraunama Peropesis operacinė sistema iš USB laikmenos.
Ką daryti, jeigu įkrovos tvarkyklėje tarp visų galimų įkrovos įrenginių nebuvo aptikta USB laikmena su joje įrašyta Peropesis operacine sistema. Šiuo atveju, tikėtina, kad jūsų kompiuterio motininė plokštė palaiko UEFI sąsają. Tokiu atveju reikėtų atsidaryti UEFI sąrankų įrenginį ir Security kategorijoje išjungti Security Boot parinktį.
Kaip prie užkrautos Peropesis sistemos prisijungti yra aptarta skyriuje 3.
Šaltiniai
1. Autorių grupė (2024). Booting. Nuoroda: https://en.wikipedia.org/wiki/Booting
2.1.1 Peropesis live ISO atvaizdo įrašymas į USB laikmeną Linux aplinkoje (GUI)
Peropesis ISO atvaizdas Linux aplinkoje į USB laikmeną gali būti įrašomas naudojant per grafinę naudotojo sąsają (angl. graphical user interface (GUI)) pasiekiamas programas. Šiame skyriuje yra pateikta instrukcija, kaip ISO atvaizdą įrašyti naudojant grafinę programą Startup Disk Creator.
Reikalingi komponentai
1. Peropesis ISO atvaizdas. Jį galima atsisiųsti iš čia.
2. 1 GB ar didesnės talpos USB laikmena.
3. Programa Startup Disk Creator, kuri yra dažnai sutinkama įvairiuose Linux grafiniuose darbalaukiuose.
Veiksmų seka
1. Į kompiuterio USB lizdą įstatome USB laikmeną.
2. Atidarome programą Startup Disk Creator.
3. Programa startavimo metu patikrina kompiuterio naudotojo Downloads katalogą ir, jei jame yra ISO failas šį failą parenka kaip numatytąjį. Pasinaudojus programos lange esančiu Other mygtuku, pageidaujant galima pakeisti programos automatiškai parinktą ISO failą. Programa startavimo metu taip pat patikrina prie kompiuterio prijungtas USB laikmenas bei laukelyje Disk to use pateikia jų sąrašą. Pažymime savo numatytąjį USB įrenginį.
4. Jeigu visos programos parinktys jus tenkina, spaudžiame mygtuką Make Startup Disk. Prieš pradėdama kopijuoti ISO failą į USB laikmeną programa gali pateikti įspėjamą pranešimą apie jūsų pasirinktą USB laikmeną tam, kad turėtume galimybę dar kartą patikrinti ar pasirinktoje USB laikmenoje neliko jums svarbių duomenų, kurie Peropesis ISO failo įrašymo metu bus sunaikinti. Patikriname ir patvirtiname.
Jeigu aukščiau nurodyta veiksmų seka buvo atlikta teisingai, programa Startup Disk Creator jau turėjo pradėti Peropesis ISO failo įrašymą į numatytąją USB laikmeną. Programos atliekamos užduoties statusas turėjo pasikeisti į Writing disk image…. Kadangi Peropesis operacinės sistemos ISO failas yra mažos apimties, jo kopijavimo procesas, priklausomai nuo jūsų kompiuterio parametrų, gali užtrukti iki minutės. Apie baigtą kopijavimo procesą programa įspės informaciniu pranešimu Installation complete. Pasirodžius šiam pranešimui reiškia, kad jūs sukūrėte automatiškai užkraunamą Peropesis live USB.
Kaip automatiškai užkraunamą USB su Peropesis OS įkrauti kompiuterio atmintyje, skaitykite skyriuje 2.1.
2.1.2 Peropesis live ISO atvaizdo įrašymas į USB laikmeną Linux aplinkoje (CLI)
Peropesis ISO atvaizdas Linux aplinkoje į USB laikmeną gali būti įrašomas naudojant komandinės eilutės pagrindu (angl. command line interface (CLI)) veikiančias programas. Šiame skyriuje yra pateikta instrukcija, kaip ISO atvaizdą įrašyti naudojant per Shell interpretatorių pasiekiamą dd programą.
Reikalingi komponentai
1. Peropesis ISO atvaizdas. Jį galima atsisiųsti iš čia.
2. 1 GB ar didesnės talpos USB laikmena.
3. Komandinės eilutės pagrindu veikianti failų įrašymo programa dd.
Veiksmų seka
1. Prie kompiuterio prijungiame USB laikmeną.
2. Atidarome komandinę eilutę. Peropesis ISO failo įrašymui į USB laikmeną yra reikalingos root teisės. Prie sistemos prisijungiame root vartotojo vardu. /dev direktorijoje surandame, kuris USB įrenginys bus naudojamas ISO failo įrašymui. USB įrenginiai /dev kategorijoje žymimi failų sda, sdb, sdc ir t.t. pavadinimais. Pavyzdys:
$ ls /dev/sd*
Ši komanda pateikia visų kompiuteryje esančių standžiųjų diskų sąrašą. Jums reikalingas įrenginys sąraše yra paskutinis. Kad būtumėte tikri, kuris įrenginys yra jums reikalingas, Peropesis ISO atvaizdo įrašymui, vieną kartą ls komandą terminale reikėtų įvesti su į USB lizdą įstatyta laikmena, kitą kartą be prijungtos USB laikmenos. Kiekvienu atveju įrenginių skaičius sąraše turi būti skirtingas. Pageidaujant sužinoti kokie įrenginiai šiuo metu yra prijungti prie kompiuterio, tai galima padaryti pasinaudojus ir kitomis Linux distribucijose dažnai sutinkamomis lsblk ar blkid programomis.
3. Pageidaujant į numatytą USB laikmeną įrašyti Peropesis ISO failą, komandinėje eilutėje įvedame dd komandą. Pavyzdys:
# dd if=Peropesis-*-live.iso of=/dev/sd*
Kadangi Peropesis operacinės sistemos ISO failas yra mažos apimties, jo kopijavimo procesas, priklausomai nuo jūsų kompiuterio parametrų, gali užtrukti iki minutės.
Kaip automatiškai užkraunamą USB su Peropesis OS įkrauti kompiuterio atmintyje, skaitykite skyriuje 2.1.
2.1.3 Peropesis live ISO atvaizdo įrašymas į USB laikmeną Microsoft Windows aplinkoje
Šiame skyriuje yra pateikta instrukcija, kaip Peropesis ISO atvaizdą į USB laikmeną įrašyti naudojant grafinę programą Rufus.
Reikalingi komponentai
1. Peropesis ISO atvaizdas. Jį galima atsisiųsti iš čia.
2. 1 GB ar didesnės talpos USB laikmena.
3. Failų įrašymo į USB laikmeną programa. Šio skyriaus pavyzdyje bus naudojama programa Rufus. Jeigu šios programos jūsų kompiuteryje nėra, ją reikėtų atsisiųsti ir įdiegti.
Veiksmų seka
1. Į kompiuterio USB lizdą įstatome USB laikmeną.
2. Atidarome programą Rufus.
3. Programos laukelyje Device pažymime USB laikmeną į kurią pageidaujame įrašyti Peropesis ISO atvaizdą.
4. Programos laukelyje Boot selection pažymime FreeDOS (tokiu būdu bus sukurtas automatiškai užkraunamas USB).
5. Programos parinktyse Partition scheme ir Target system paliekame programos numatytąsias parinktis.
6. Paspaudžiame programoje esantį SELECT mygtuką ir pateiktoje failų tvarkyklėje surandame, pažymime bei atidarome (Open) Peropesis.iso failą. Iškart po šio žingsnio Volume label laukelyje esanti informacija turėjo būti atsinaujinta į Peropesis.
7. Visas kitas likusias programos parinktis paliekame nepakeistas.
8. Tam, kad pradėtume Peropesis.iso failo įrašymą į USB laikmeną spaudžiame programoje esantį START mygtuką.
9. Po 8 žingsnio programa Rufus gali pateikti keletą įspėjamųjų pranešimų dėl papildomų failų įrašymo būtinumo, dėl ISOHybrid atvaizdo įrašymo ar dėl jūsų USB laikmenoje esamų duomenų sunaikinimo. Jei taip atsitiko, patvirtinkite programos keliamus reikalavimus, paspausdami YES ar OK mygtuką. Prieš patvirtindami USB laikmenoje esamų duomenų sunaikinimą, patikrinkite ar USB laikmenoje neliko jums svarbių duomenų.
Jeigu visos parinktys buvo nustatytos tinkamai, po 8 ar 9 žingsnio Rufus programa turėjo pradėti Peropesis ISO failo įrašymą į numatytąją USB laikmeną. Programos atliekamos užduoties statusas turėjo pasikeisti į: Copying ISO files… Kadangi Peropesis live operacinės sistemos ISO failas yra mažos apimties, jo kopijavimo procesas, priklausomai nuo jūsų kompiuterio parametrų, gali užtrukti iki minutės. Apie baigtą kopijavimo procesą programa įspės, atliekamos užduoties statuso srityje užrašą Copying ISO files… atnaujindama į Ready. Tai reiškia, kad jūs sukūrėte automatiškai užkraunamą Peropesis live USB.
Kaip automatiškai užkraunamą USB su Peropesis OS įkrauti kompiuterio atmintyje, skaitykite skyriuje 2.1.
Šaltiniai
1. Pete Batard (2011-2022). Create bootable USB drives the easy way. Nuoroda: https://rufus.ie/en/
2.2 Peropesis live OS užkrovimas naudojant virtualią mašiną VirtualBox (GUI)
Virtuali mašina (angl. virtual machine) – tai kompiuterinės sistemos imitaciją sukuriantis programos tipas. Šio tipo programos praplečia asmeninio kompiuterio funkcionalumą, aprūpindama jį pageidaujamomis architektūrinėmis savybėmis, kurios gali būti reikalingos pageidaujamai programinei įrangai užkrauti. Peropesis operacinę sistemą jūsų kompiuteryje užkrauti yra galimybė pasinaudojus virtualia mašina VirtualBox. Šiame skyriuje yra paaiškinta, kaip užkrauti Peropesis ISO atvaizdą VirtualBox virtualioje mašinoje naudojant grafinę VirtualBox naudotojo sąsają (angl. graphical user interface – GUI).
Reikalingi komponentai
1. VirtualBox programinis paketas. Jeigu jūsų kompiuteryje šios programinės įrangos nėra, ją galima atsisiųsti ir įdiegti.
2. Peropesis OS užkrovimui taip pat bus reikalingas Peropesis ISO atvaizdas, jį galima atsisiųsti iš čia.
Veiksmų seka
1. Atidarome programą VirtualBox.
2. Sukuriame virtualią mašiną:
2.1 lentelėje Name and operating system būsimai virtualiai mašinai parenkame pavadinimą, nurodome darbinę direktoriją, parenkame operacinės sistemos tipą (šiuo atveju Linux), pažymime vieną iš pateiktų Linux distribucijų (šiuo atveju Other Linux (64-bit));
2.2 lentelėje Memory size, paliekame numatytąsias parinktis;
2.3 kadangi VirtualBox programą naudosime Peropesis ISO atvaizdo užkrovimui RAM atmintyje, sekančiame žingsnyje, Hard disk, virtualų kietąjį diską sukurti nėra būtina, tad pažymime Do not create a virtual hard disk. Apie šį pasirinkimą programa gali papildomai informuoti įspėjamuoju pranešimu. Jei taip atsitiko pažymėkite, kad pranešimą supratote ir sukurkite virtualią mašiną be kietojo disko paspausdami mygtuką Countinue ir/arba Create;
2.4 jeigu ankstesniuose žingsniuose viską atlikote gerai, programa jau turėjo sukurti virtualią mašimą. Šiame žingsnyje jau sukurtai virtualiai mašinai nurodysime konkrečią operacinę sistemą, kurią pageidaujame užkrauti. Viršutinėje meniu juostoje pasirenkame kategoriją Settings. Atidarytoje parinkčių lentelėje pažymime subkategoriją Storage. Skiltyje Storage Devices pažymime įrenginį Controller: AHCI (SATA) ir į jį įtraukiame Peropesis.iso failą (spaudžiame žalią rodyklę Adds optical drive, atsiradusioje failų tvarkyklėje surandame Peropesis.iso failą, jį pažymime bei patvirtiname mygtuku OK);
2.5 dabar jau galima pabandyti užkrauti Peropesis.iso failą. Viršutinėje meniu juostoje pasirenkame mygtuką Start bei pelės spragtelėjimu paspaudžiame jį. Jeigu ankstesniuose žingsniuose viskas buvo atlikta gerai, naujai pasirodžiusiame lange turi prasidėti operacinės sistemos užkrovimo procesas.
Platesnė instrukcija, kaip naudotis VirtualBox mašina yra pateikta oficialiame VirtualBox naudotojo vadove.
Kaip prie užkrautos Peropesis sistemos prisijungti yra aptarta skyriuje 3.
Žemiau pateiktame video įraše yra vizualiai paaiškinta, kaip užkrauti Peropesis live operacinę sistemą pasinaudojant virtualia mašina VirtualBox.
Šaltiniai
1. Oracle Corporation (2004-2022). Oracle® VM VirtualBox® User Manual. Nuoroda: https://www.virtualbox.org/manual/UserManual.html
2.3 Peropesis live OS užkrovimas naudojant virtualią mašiną VirtualBox (CLI)
Peropesis operacinę sistemą užkrauti kompiuteryje yra galimybė pasinaudojus virtualia mašina VirtualBox. Šiame skyriuje yra paaiškinta, kaip užkrauti Peropesis ISO atvaizdą VirtualBox virtualioje mašinoje naudojant komandinės eilutės pagrindu veikiančią VirtualBox naudotojo sąsają (angl. command line interface – CLI) VBoxManage. VBoxManage yra Oracle VM VirtualBox programinio paketo integrali dalis skirta virtualių mašinų valdymui naudojant komandinės eilutės sąsają. Toliau šiame skyriuje yra pateikti keli pagrindiniai VBoxManage programos parinkčių pavyzdžiai bei VBoxManage komandų pagrindu veikiantis shell scenarijus, kuris neįdedant papildomų pastangų automatiškai sukuria, sukonfigūruoja bei paleidžia virtualią mašiną naudodamas Peropesis live ISO atvaizdą.
Reikalingi komponentai
1. Pažymėtina, kad norint naudotis VBoxManage įrankiu yra būtina, kad jūs kompiuteryje būtų įdiegtas VirtualBox programinis paketas. Jeigu jūsų kompiuteryje šios programinės įrangos nėra, ją galima atsisiųsti ir įdiegti.
2. Peropesis OS užkrovimui taip pat bus reikalingas Peropesis ISO atvaizdas, jį galima atsisiųsti iš čia.
Žemiau yra pateiktos pagrindinės VBoxManage komandos, kurias reikia rašyti jūsų kompiuterio (angl. host) komandinėje eilutėje.
1. Virtualios mašinos sukūrimas.
$ VBoxManage createvm --name SuperMachine --ostype Linux_64 --register
2. Naujai sukurtos virtualios mašinos, pavadinimu „SuperMachine“, minimalios atminties kiekio nustatymas.
$ VBoxManage modifyvm SuperMachine --cpus 2 --memory 512 --vram 12
3. Atminties įrenginio jungties standarto nustatymas.
$ VBoxManage storagectl SuperMachine --name SATA --add sata --portcount 2 --bootable on
4. Nurodymas virtualiai mašinai naudoti Peropesis ISO atvaizdą.
Pastaba. Žvaigždutė žymi Peropesis leidimo versiją.
$ VBoxManage storageattach SuperMachine --storagectl SATA --port 0 --device 0 --type dvddrive --medium Peropesis-*-live.iso
5. Virtualios mašinos paleidimas.
$ VBoxManage startvm SuperMachine
6. Virtualios mašinos sustabdymas.
$ VBoxManage controlvm SuperMachine poweroff
7. Virtualios mašinos pašalinimas.
$ VBoxManage unregistervm SuperMachine --delete
Daugiau informacijos apie VBoxManage įrankio naudojimą galima gauti oficialiose šios programinės įrangos vystytojo šaltiniuose čia ir čia.
Aukščiau išvardintas VBoxManage komandas automatiškai įvykdyti galima panaudojus ir shell scenarijų. Jau parašytą shell scenarijų, pavadinimu boot-peropesis.sh, galima atsiųsti iš čia. Pažymėtina, kad šis scenarijus automatiškai atsiunčia Peropesis ISO atvaizdą, jeigu prieš tai dar to nebuvote padarę. Scenarijaus paleidimą inicijuoti galima prieš tai pakeitus scenarijaus failo naudojimosi teises bei po to komandinėje eilutėje parašius jo pavadinimą. Pavyzdys:
$ chmod +x boot-peropesis.sh
$ ./boot-peropesis.sh
Šaltiniai
1. Yuli Vasiliev (June 2014). Controlling VirtualBox from the Command Line. Nuoroda: https://www.oracle.com/technical-resources/articles/it-infrastructure/admin-manage-vbox-cli.html
2. Oracle and/or its affiliates (2004-2022). User Manual, Chapter 8. VBoxManage. Nuoroda: https://www.virtualbox.org/manual/ch08.html
3. Prisijungti / Atsijungti
Iškart po to kai Peropesis operacinė sistema buvo užkrauta, ekrane turi matytis iškviesta login programa. Programa login yra skirta prisijungimui prie sistemos. Prisijungimas prie sistemos reiškia naudotojo sesijos sukūrimą. Šiame skyriuje yra pateikta instrukcija apie tai, kaip Peropesis sistemoje sukurti naują ir baigti esamą naudotojo sesiją. Taip pat šiame skyriuje yra aptarta, kaip perkrauti arba visiškai išjungti Peropesis operacinę sistemą.
3.1 Prisijungti
Prie kompiuterio atmintyje užkrautos Peropesis operacinės sistemos prisijungti galima root naudotojo vardu. Šiam naudotojui nėra sukurtas slaptažodis, tad registracijos metu programa login jo nereikalaus. Pageidaujant root naudotojui sukurti slaptažodį, tai galima padaryti pasinaudojus programa passwd. Pavyzdys:
# passwd
Plačiau su passwd programa ir jos parinktimis galima susipažinti passwd(1) man puslapiuose.
3.2 Atsijungti
Pageidaujant baigti root arba bet kokio kito naudotojo sesiją yra naudojama programa logout. Pavyzdys:
$ logout
Pastaba. Baigus sesiją bei panorėjus vėl root naudotojo vardu sukurti naują sesiją programa login pareikalaus slaptažodžio, jeigu prieš tai root naudotojui buvote jį sukūrę.
3.3 Sistemos perkrovimas
Pageidaujant Peropesis OS paleisti iš naujo, tai galima padaryti pasinaudojus programa shutdown. Pavyzdys:
# shutdown -r now
Parinktis -r reiškia restart (lt. pakartotinai paleisti).
3.4 Sistemos išjungimas
Pageidaujant Peropesis OS visiškai išjungti taip pat reikia naudoti programą shutdown, tačiau nurodant jai parinktį halt. Pavyzdys:
# shutdown -h now
Plačiau su shutdown programa ir jos parinktimis galima susipažinti shutdown(8) man puslapiuose.
Žemiau yra pateikiamas vaizdo įrašas, kuriame yra paaiškinta kaip prisijungti ir atsijungti nuo Peropesis sistemos.
4. Komandinės eilutės sąsaja
Paskutiniame Linux branduolio įkrovimo etape yra inicijuojamas init programos paleidimas. init yra visų procesų pirminis elementas, tarp visų sistemoje veikiančių procesų pažymėtas PID 1 numeriu. Ši programa inicijuoja failų sistemos įkrovimą / įmontavimą ir vadovaudamasi /etc/inittab shell scenarijuje aprašytomis instrukcijomis kontroliuoja sistemos veikimo lygių valdymą.
Peropesis Linux OS naudoja System V stiliaus failų sistemos incijavimo programinę įrangą. Numatytasis Peropesis failų sistemos veikimo lygis yra 3. Tai standartinis kelių naudotojų režimas be grafinės aplinkos.
Po to kai yra įmontuojama failų sistema ir yra nustatoma sistemos veikimo lygis, tuomet init inicijuoja agetty programos paleidimą. agetty savo ruožtu atidaro tty prievadą, iškviečia programą login, kuri paragina sistemos naudotoją prisijungti – sukurti sesiją.
Programa login atsižvelgdama į /etc/passwd failo turinį nusprendžia, kokiu vardu ir slaptažodžiu galima sukurti naują sesiją bei numato kokio tipo shell bus naudojamas. Tokiu būdu galiausiai startuoja shell – komandinės eilutės sąsają.
Numatytoji Peropesis Linux operacinės sistemos naudotojo sąsaja yra Bash. Bash yra shell. Shell yra kartu ir komandų kalbos interpretatorius, ir komandų programavimo kalba. Ši programavimo kalba yra skirta valdyti sistemą. Komandų kalba gali būti rašoma ir įvykdoma tiesiogiai komandinėje eilutėje arba naudojant šią kalbą gali būti sukuriami shell scenarijai, kuriuos galima įvykdyti vėliau. Nei pavienių komandų, nei shell scenarijų prieš jų naudojimą kompiliuoti nereikia. Shell interpretatorius kiekvieną kartą užrašytas komandas paverčia į mašininę kalbą, o programų įvykdytus rezultatus sistemos naudotojui pateikia jo suprantama kalba.
Daugiau informacijos apie init(8), agetty(8), login(1) ir bash(1) programas yra pateikiama šių programų man puslapiuose. Toliau šio skyriaus poskyriuose yra paliečiami pavieniai darbo komandinėje eilutėje pavyzdžiai.
Šaltiniai
1. Linux Foundation (2010). Run Levels. Nuoroda: https://refspecs.linuxfoundation.org/LSB_4.1.0/LSB-Core-generic/LSB-Core-generic/runlevels.html
2. Free Software Foundation (September 26, 2022). Bash Reference Manual. Nuoroda: https://www.gnu.org/software/bash/manual/html_node/index.html
3. A group of authors. Shell (computing). Nuoroda: https://en.wikipedia.org/wiki/Shell_(computing)
4. A group of authors. Interpreter (computing). Nuoroda: https://en.wikipedia.org/wiki/Interpreter_(computing)
4.1 Shell komandos ir scenarijai
Iškart po to, kai buvo sukurta sistemos naudotojo sesija startuoja komandinės eilutės interpretatorius – Bash. Ši programa yra Peropesis Linux operacinės sistemos numatytoji naudotojo sąsaja. Bash interpretatoriaus pagalba galima valdyti Peropesis Linux operacinę sistemą. Sistemos valdymas vyksta pavienių komandų arba komandų programavimo kalba parašytų scenarijų įvykdymo būdu. Elementarios komandos užrašymo komandinėje eilutėje pavyzdys:
$ links peropesis.org
Ši komanda atidaro peropesis.org svetainę web naršyklėje links.
Paprasto shell scenarijaus sukūrimo ir jo įvykdymo pavyzdys:
$ cat > mkdir.sh << "eof"
> #!/bin/sh
> DIR="straipsniai"
> if [ ! -e "$DIR" ]; then
> mkdir $DIR
> fi
> eof
$ chmod +x mkdir.sh
$ ./mkdir.sh
Šis shell scenarijus patikrina ar egzistuoja direktorija, kuriuos pavadinimas yra „straipsniai“, jei neegzistuoja, šią direktoriją sukuria.
Šaltiniai
1. Machtelt Garrels (2008/12/27). Bash Guide for Beginners. Nuoroda: https://tldp.org/LDP/Bash-Beginners-Guide/html/index.html
4.2 Komandinės eilutės redagavimas
Interpretatorius Bash yra aprūpintas Readline bibliotekos funkcijomis, kurių pagalba komandinėje eilutėje galima atlikti redagavimo užduotis. Komandinėje eilutėje yra galimi Emacs ir vi turinio redagavimo režimai. Emacs yra numatytasis režimas, todėl Peropesis naudotojo sąsajoje veikia Emacs redaktoriaus klaviatūros klavišų kombinacijos.
Žemiau yra pateikiamos redagavimo klavišų kombinacijos (Emacs režimas):
| Klavišų kombinacija | Rezultatas |
| Ctrl+a | teksto žymeklį iš eilutės pabaigos perkelti į eilutės pradžią |
| Ctrl+e | teksto žymeklį iš eilutės pradžios perkelti į eilutės pabaigą |
| Alt+b | teksto žymeklį perkelti per vieną žodį atgal |
| Alt+f | teksto žymeklį perkelti per vieną žodį į priekį |
| Ctrl+w | iškirpti vieną žodį atgal |
| Ctrl+u | iškirpti visą eilutės dalį esančią prieš teksto žymeklį |
| Ctrl+k | iškirpti visą eilutės dalį esančią už teksto žymeklio |
| Ctrl+y | įklijuoti paskutinį iškirptą žodį ar teksto dalį |
| Ctrl+_ | anuliuoti ankstesnius veiksmus |
Pastabos:
1. Ctrl reiškia laikyti nuspaudus Ctrl klavišą.
2. Alt reiškia laikyti nuspaudus Alt klavišą klavišą.
Daugiau informacijos apie redagavimo užduotis komandinėje eilutėje galima rasti bendroje Bash naudojimo instrukcijoje.
Pageidaujant pakeisti Emacs režimą į redaktoriaus vi režimą, komandinėje eilutėje reikia įvykdyti šią komandą:
$ set -o vi
Daugiau informacijos apie vi redaktoriaus sparčiuosius klavišus galima rasti šiame Bash vadove.
Komandinėje eilutėje yra palaikomas anksčiau įvestų komandų sąrašas / istorija. Komandų istorija yra saugoma ~/.bash_history faile. Komandinėje eilutėje komandų istoriją peržiūrėti galima naudojant rodyklę į viršų. Rodyklė į apačią yra naudojama sugrįžti į istorijos pabaigą. Su praeityje komandinėje eilutėje įvykdytomis komandomis taip pat galima atlikti redagavimo užduotis.
Šaltiniai
1. 19 September 2022. Readline Interaction. Nuoroda: https://www.gnu.org/software/bash/manual/html_node/Readline-Interaction.html
2. Chet Ramey (Sep 26 2022). The GNU Readline Library. Nuoroda: https://tiswww.case.edu/php/chet/readline/rltop.html
3. A group of authors (September 04 2018.). Nuoroda: http://www.hypexr.org/bash_tutorial.php#emacs
4.3 Virtuali konsolė
Peropesis operacinės sistemos veikimo lygių valdymą, atsižvelgdama į /etc/inittab faile apibrėžtas instrukcijas, kontroliuoja programa init. Numatytasis Peropesis failų sistemos veikimo lygis yra 3. Tai standartinis kelių naudotojų režimas be grafinės aplinkos. Ši kelių naudotojų sistema palaiko šešias komandinės eilutės įvesties / išvesties aplinkas dar kitaip vadinamas virtualiomis konsolėmis arba virtualiais terminalais.
Virtualios konsolės sistemoje yra identifikuojamos ir žymimos tty1-tty6 įrenginių vardais. Šios konsolės vienoje sistemoje leidžia sukurti šešias skirtingas naudotojų sesijas iš kurių kiekvienoje gali būti apibrėžtos skirtingos darbo aplinkos kintamųjų reikšmės. Taip pat šešiose skirtingose komandinės eilutės aplinkose vienu metu gali veikti skirtingos programos su skirtingomis parinktimis.
Pageidaujant reikiamu metu virtualias konsoles yra galimybė perjungti. Pavyzdžiui, tty1 konsolę galima perjungti į tty6. Virtualių konsolių perjungimui yra naudojamos ALT+F1-ALT+F6 klaviatūros klavišų kombinacijos. Kitas būdas perjungti konsoles yra naudojant Alt+rodyklė į dešinę arba Alt+rodyklė į kairę klavišų kombinacijas.
Šaltiniai
1. A group of authors. Nuoroda: https://en.wikipedia.org/wiki/Virtual_console
2. Linux Foundation (2010). Run Levels. Nuoroda: https://refspecs.linuxfoundation.org/LSB_4.1.0/LSB-Core-generic/LSB-Core-generic/runlevels.html
4.4 Ekrano tvarkyklė screen
Screen – tai ekrano tvarkyklė, kuri suteikia galimybę virtualios konsolės ekraną keletą kartų padauginti bei suteikia galimybę tarp screen ekranų atlikti teksto kopijavimo ir įklijavimo užduotis. Žemiau yra pateikiama keletas pagrindinių screen komandos naudojimo pavyzdžių.
Naujos screen sesijos, kurios pavadinimas yra monitor sukūrimo pavyzdys:
$ screen -S monitor
Norint atsijungti (angl. detach) nuo sesijos, pavadinimu monitor, paliekant sesiją veikti fone yra naudojamos Ctrl+a ir d raktų kombinacijos. Pavyzdys:
$ Ctrl+a, tuomet d
Prisijungti (angl. attach) prie seniau sukurtos sesijos, pavadinimu monitor, yra naudojama -r parinktis. Pavyzdys:
$ screen -r monitor
Prisijungti prie seniau sukurtos sesijos yra galimybė vietoje sesijos pavadinimo nurodant jos numerį. Sesijos numeriui patikrinti yra naudojamos -ls parinktys. Pavyzdžiai:
$ screen -ls
311.monitor (Detached)
$ screen -r 311
Sesijai baigti yra naudojama komanda exit (lt. išjungti). Pavyzdys:
$ exit
Norint sukurti naują shell emuliatoriaus ekraną yra naudojamos Ctrl+a ir c raktų kombinacijos. Pavyzdys:
$ Ctrl+a, tuomet c
Pageidaujant perjungti vieną screen ekraną į kitą ekraną yra naudojamos Ctrl+a ir 0-9 skaičių kombinacijos. Pažymėtina, kad 0 yra pirmasis sukurtas screen ekranas. Pavyzdys:
$ Ctrl+a, tuomet [0-9]
Pageidaujant vieną ar keletą screen ekranų atvaizduoti viename horizontaliai padalytame lange yra naudojamos Ctrl+a ir Shift+s raktų kombinacijos. Pavyzdys:
$ Ctrl+a, tuomet Shift+s
Pageidaujant vieną ar keletą screen ekranų atvaizduoti viename vertikaliai padalytame lange yra naudojamos Ctrl+a ir | raktų kombinacijos. Pavyzdys:
$ Ctrl+a, tuomet |
Pageidaujant perjungti vieną screen lango dalį į kitą yra naudojamos Ctrl+a ir Tab raktų kombinacijos. Pavyzdys:
$ Ctrl+a, tuomet Tab
Toliau yra pateikiami screen ekrane esančio teksto kopijavimo ir įklijavimo komandų pavyzdžiai.
Ctrl+a ir [ klavišų kombinacijos yra naudojamos teksto kopijavimo/scroll-back režimo įjungimui. Pavyzdys:
$ Ctrl+a, tuomet [
Įjungus kopijavimo režimą klaviatūros klavišų „rodyklių“ pagalba galima judėti visame screen ekrane. Perkelkite teksto žymeklį į pageidaujamą ekrano vietą.
Teksto žymėjimo režimui įjungti yra naudojamas klavišas „space“. Pageidaujamai teksto daliai pažymėti yra naudojami klavišai „rodyklės“. Pažymėkite pageidaujamą teksto dalį.
Pažymėtai teksto daliai nukopijuoti yra naudojamas klavišas „space“. Po klavišo „space“ panaudojimo yra nukopijuojama pažymėta teksto dalis bei automatiškai išjungiamas teksto kopijavimo režimas. Nukopijuotas tekstas yra išsaugomas buferyje.
Pageidaujant nukopijuotą tekstą įklijuoti yra naudojamos Ctrl+a ir ] klavišų kombinacijos. Pavyzdys:
$ Ctrl+a, tuomet ]
Buferyje saugomo teksto įklijavimą galima pakartoti begalybę kartų, skirtinguose screen ekranuose bei skirtingose programose.
Pastabos:
1. Ctrl reiškia laikyti nuspaudus Ctrl klavišą.
2. Shift reiškia laikyti nuspaudus Shift klavišą.
Daugiau informacijos apie programą screen ir jos parinktis galima rasti screen(1) man puslapyje.
Žemiau yra pateikiamas vaizdo įrašas, kuriame yra vaizduojamas darbas su ekrano tvarkykle screen.
Šaltiniai
1. October 04, 2018. Screen User’s Manual. Nuoroda: https://www.gnu.org/software/screen/manual/screen.html
5. Pagrindinės programos
Peropesis failų sistemoje programos yra patalpintos /bin, /sbin, /usr/bin ir /usr/sbin direktorijose. Tam, kad su šiomis programomis būtų galima savarankiškai susipažinti bei po to jomis naudotis prieš tai yra būtina susipažinti su kai kuriomis pagrindinėmis programų komandomis.
Kadangi Peropesis operacinės sistemos live leidimas yra minimalistinė, komandinės eilutės pagrindu sukurta sistema, visos šioje sistemoje esančios programos yra pasiekiamos per komandinės eilutės sąsają, komandinei eilutei nurodant jų pavadinimus/komandas. Toliau yra pateikti keli pagrindinių programų pavyzdžiai.
5.1 Programa pwd
Programa pwd (angl. print working directory) nurodo kurioje sistemos direktorijoje jūs, kaip naudotojas esate.
$ pwd
/root
5.2 Programa cd
Programa cd (angl. change directory) leidžia judėti tarp direktorijų. Pavyzdžiui, norėdami patekti į pagrindinę sistemos direktoriją komandinėje eilutėje turite parašyti komandą:
$ cd /
Ir atvirkščiai norėdami grįžti į savo naudotojo direktoriją /root komandinėje eilutėje turite parašyti komandą:
$ cd /root
5.3 Programa ls
Programa ls (angliško žodžio list trumpinys) pateikia konkrečioje nurodytoje direktorijoje esančių failų ir direktorijų sąrašą. Jeigu pageidaujate sužinoti kokie failai ar direktorijos yra, pavyzdžiui, pagrindinėje sistemos direktorijoje komandinėje eilutėje turite parašyti komandą:
$ ls /
Naudojant ls komandą galima atspausdinti visą programų sąrašą, kurios yra platinamos Peropesis operacinėje sistemoje. Pavyzdžiai:
$ ls /bin
$ ls /sbin
$ ls /usr/bin
$ ls /usr/sbin
Tam, kad tiksliai žinotumėte, kam kiekviena šiose direktorijose esanti programa skirta ir, kaip šiomis programomis naudotis, galite pasinaudoti man puslapiais. Apie programą man išsamiau yra aptarta skyriuje Programa man.
6. Pagalba
Peropesis Linux operacinėje sistemoje yra prieinamos šios informacinės pagalbos formos:
1. Programos parinktis --help.
2. Programų man puslapiai.
Daugiau informacijos apie šias pagalbos formas yra pateikta tolimesniuose poskyriuose.
6.1 Programos parinktis --help
Didžioji dauguma sukompiliuotų ir Peropesis platinamajame pakete platinamų programų gali būti įvykdytos / paleistos su parinktimi --help. Programa įvykdyta su šia parinktimi ekrane atspausdina programos naudojimo instrukciją. Pavyzdys:
$ uname --help
Usage: uname [OPTION]...
Print certain system information. With no OPTION, same as -s.
-a, --all print all information, in the following order,
except omit -p and -i if unknown:
-s, --kernel-name print the kernel name
-n, --nodename print the network node hostname
-r, --kernel-release print the kernel release
-v, --kernel-version print the kernel version
-m, --machine print the machine hardware name
-p, --processor print the processor type (non-portable)
-i, --hardware-platform print the hardware platform (non-portable)
-o, --operating-system print the operating system
--help display this help and exit
--version output version information and exit
GNU coreutils online help: <https://www.gnu.org/software/coreutils/>
Full documentation <https://www.gnu.org/software/coreutils/uname>
or available locally via: info '(coreutils) uname invocation'
Iš pavyzdyje pateikto rezultato matyti, kad programą uname galima įvykdyti, pavyzdžiui, su parinktimi -a. Pavyzdys:
$ uname -a
Linux peropesis 6.0.2 #1 SMP PREEMPT_DYNAMIC Thu Oct 20 08:26:47 EEST 2022 x86_64 GNU/Linux
6.2 Programa man
Programa man yra tradicinė Unix tipo operacinių sistemų dokumentacijos forma. Žodis man yra angliško žodžio manual (liet. vadovas) trumpinys. Programų man puslapiai, apimantys specialiai apipavidalintus failus, yra parašyti didžiajai daugumai programų. Komandinėje eilutėje įvykdžius komandą „man programos-pavadinimas“ yra atvaizduojamas apibrėžtos programos man puslapis. Pavyzdys:
$ man pwd
Pavieniai programų ar bibliotekų man puslapiai patogumo dėlei yra suskirstyti į skyrius. Praktikoje šalia programos pavadinimo gali būti nurodomas numeris žymintis man skyrių, kuriam pastaroji programa yra priskirta. Pavyzdžiui, skaitant įvairią mokomąją medžiagą galima sutikti nuorodą į bash(1) man puslapį. Šis žymėjimas nurodo, kad programos bash man puslapis yra priskirtas 1 skyriui, bendrosios programos. Esant poreikiui programai man galima nurodyti kokio tipo dokumentacija jums yra reikalinga. Pavyzdžiui, jeigu jums yra reikalinga trečio skyriaus (bibliotekos) ncurses man puslapis, komandinėje eilutėje reikėtų pateikti tokią užklausą:
$ man 3 ncurses
man puslapių skyriai
| Skyrius | Dokumentacijos tipas |
| 1 | Programos arba shell komandos |
| 2 | Sistemos iškvietimai (branduolio pateikiamos funkcijos) |
| 3 | Bibliotekos (programų bibliotekų funkcijos) |
| 4 | Specialieji failai (paprastai randami /dev) |
| 5 | Failų formatai ir susitarimai, pvz., /etc/passwd |
| 6 | Žaidimai |
| 7 | Įvairūs (įskaitant makrokomandų paketus ir susitarimus) |
| 8 | Sistemos administravimo komandos (paprastai prieinamos tik root) |
| 9 | Branduolio paprogramės |
Greta programos man Peropesis operacinėje sistemoje yra prieinamos ir programos whatis bei apropos. Šios programos yra sudedamoji man programinio paketo dalis ir yra skirtos palengvinti paiešką man duomenų bazėje.
Programa whatis pateikia labai trumpą sistemoje prieinamų programų aprašymą. Pavyzdys:
$ whatis bash
bash (1) - GNU Bourne-Again SHell
Programa apropos yra naudojama tuomet, kai yra pageidaujama surasti man puslapius, kuriuose būtų minimas jūsų pateiktas raktažodis. Tai ypač naudinga ieškant programų, kai nėra žinomas tikslus jų pavadinimas. Pavyzdžiui:
$ apropos bash
bash (1) - GNU Bourne-Again SHell
builtins (1) - bash built-in commands, see bash(1)
rbash (1) - restricted bash, see bash(1)WaveLAN/IEEE 802.11 device driver
Pastaba. Pageidaujant pasinaudoti Peropesis sistemoje esančiomis whatis ir apropos programomis visų pirma yra būtina sukurti ar atnaujinti man duomenų bazę. Tai galima padaryti komandinėje eilutėje parašius komandą mandb. Pavyzdys:
$ mandb
Daugiau informacijos apie man(1), whatis(1) ir apropos(1) programas galima rasti šių programų man puslapiuose.
Šaltiniai
1. Autorių grupė. man page. Nuoroda: https://en.wikipedia.org/wiki/Man_page
2. Machtelt Garrels. (2003). Getting help. Nuoroda: https://tldp.org/LDP/intro-linux/html/sect_02_03.html
7. Failų sistema
Linux failų sistemoje yra viena pagrindinė direktorija. Ši pagrindinė direktorija yra vadinama root direktorija. root direktorija sistemoje yra išreikšta pasviru brūkšniu (/). Kiekviena direktorija esanti root direktorijoje yra vadinama subdirektorija. Linux failų sistemą galima įsivaizduoti, kaip failų direktyvinį medį – root direktoriją su iš jos išsišakojusiomis keliolika subdirektorijų, o iš šių išsišakojusiomis šimtais, jei ne tūkstančiais kitų direktorijų ir failų. Linux failų sistema yra kuriama remiantis bendrais failų sistemos hierarchijos planavimo standartais.
Peropesis Linux failų sistema yra sukurta remiantis bendrais failų sistemos hierarchijos planavimo standartais. Pagrindinėje, root (/) direktorijoje yra šie katalogai:
| Direktorija | Paskirtis |
| /bin | Pagrindinių programų saugojimo direktorija. |
| /boot | Linux įkrovimu metu reikalingų failų (tarp jų Linux branduolio atvaizdas ir initrd failų sistemos atvaizdas) saugojimo direktorija. |
| /dev | Įrenginių mazgų/failų saugojimo direktorija. |
| /etc | Konfigūracinių failų saugojimo direktorija. |
| /home | Sistemos vartotojų namų direktorijų saugojimo aplankas. |
| /lib | Programų bibliotekų saugojimo direktorija. |
| /lib64 | Programų, palaikančių 64 bitų formato programinę įrangą, bibliotekų saugojimo katalogas. |
| /media | Įmontuotų laikmenų (floppy, cdrom, etc. įrenginių) saugojimo direktorija. |
| /mnt | Laikinai įmontuotų įrenginių (pavyzdžiui, USB) saugojimo direktorija. |
| /opt | Sistemos vartotojų įdiegtos antraeilės programinės įrangos paketų saugojimo direktorija. |
| /proc | Virtuali failų sistema sauganti informaciją apie branduolio kontroliuojamus procesus. |
| /root | root vartotojo namų direktorija. |
| /run | Šioje direktorijoje saugoma informacija apie šiuo metu prisiregistravusius naudotojus ir veikiančius demonus. |
| /sbin | Pagrindinių programų saugojimo direktorija. |
| /sys | Šioje direktorijoje saugomi duomenys apie įrenginius ir kai kurias branduolio atliekamas funkcijas. |
| /tmp | Laikinų failų saugojimo vieta. |
| /usr | Antra pagrindinė failų sistemos dalis. |
| /var | Kintamą turinį savyje talpinančių failų (pavyzdžiui sistemos žurnalai) saugojimo vieta. |
Šaltiniai
1. Autorių grupė. Filesystem Hierarchy Standard. Nuoroda: https://refspecs.linuxfoundation.org/fhs.shtml
7.2 Failų paieška
Peropesis root failų sistemoje failams ieškoti gali būti naudojamos skirtingos programos. Programa whereis yra naudojama, kai sistemoje ieškoma binarinių failų (programų) ar šių programų man puslapių: Pavyzdys:
$ whereis bash
bash: /bin/bash /usr/share/man/man1/bash1
Programą find galima naudoti failams ir katalogams ieškoti bei tolimesniems veiksmams su surastai failais ar katalogais atlikti. Į pagalbą pasitelkus programos find parinktis failų ir katalogų su find ieškoti galima pagal šiuos kriterijus: pagal failo pavadinimą, sukūrimo datą, numanomą vietą failų sistemoje, failo savininką ir pan.. Žemiau yra pateikiamas failo hostname paieška visoje root failų sistemoje pavyzdys:
$ find / -name hostname
/etc/hostname
/etc/init.d/hostname
/proc/sys/kernel/hostname
/bin/hostname
Lygiagrečiai find komandos galima vykdyti ir kitas Linux komandas. Žemiau yra pateikiamas failo pavadinimu core paieškos ir ištrynimo pavyzdys:
$ find /tmp -name core -type f -print | xargs /bin/rm -f
Kita paieškos programa, locate, yra naudojama failų pagal nurodytus pavadinimus paieškai. Ši programa veikia greičiau nei find programa, nes failų ieško ne visoje failų sistemoje, bet iš anksto sukurtoje duomenų bazėje. Naujausiame Peropesis leidime nėra iš anksto įdiegtos failų duomenų bazės todėl prieš programos locate naudojimą ją būtina sukurti. Pavyzdys:
$ updatedb
$ locate whereis
/usr/bin/whereis
/usr/share/man/man1/whereis.1
Plačiau su whereis (1), find (1), updatedb(8) ir locate(1) programomis susipažinti galima pasinaudojus šių programų man puslapiais.
Duomenų saugojimo įrenginiai į Peropesis failų sistemą gali būti įmontuojami siekiant atlikti informacijos transportavimo užduotis arba siekiant sukurti papildomas duomenų saugyklas, kurios būtų skirtos esamos kompiuterio atminties stygiui kompensuoti.
Gali būti naudojamos šių tipų duomenų saugyklos: puslaidininkis diskas (angl. Solid-state drive (SSD)), standusis diskas (angl. Hard disk drive (HDD)), USB laikmena (angl. USB flash drive) ar micro SD kortelė (angl. Secure Digital). Rekomenduojama naudoti saugyklas bei kompiuterių jungtis, kurių duomenų perkėlimo greitis yra didesnis.
Peropesis operacinėje sistemoje yra įdiegta eudev programinė įranga. Kai į kompiuterio lizdą yra įjungiamas laikmena, eudev pagalba /dev direktorijoje yra sukuriamas bei failo pavadinimu yra išreiškiamas šio įrenginio mazgas. Pavyzdžiui, prie kompiuterio prijungti USB įrenginiai sistemoje yra žymimi sdx, o micro SD kortelės – mmcblkx failų pavadinimais. Simbolis x yra kintamas duomuo. Pirmas prijungtas įrenginys yra žymimas sda arba mmcblk1 pavadinimu, antras sdb arba mmcblk2 ir t.t.
Toliau yra pateikiami 32 GB talpos micro SDHC kortelės, kurios maksimalus duomenų perkėlimo greitis yra 50 MB/s, į Peropesis failų sistemą įmontavimo ir išmontavimo pavyzdžiai.
Veiksmų seka:
1. Laikmena yra įstatoma į kompiuterio lizdą.
2. Naudojant lsblk programą yra surandama prie kompiuterio prijungta laikmena. Pavyzdys:
$ lsblk
NAME MAJ:MIN RM SIZE RO TYPE MOUNTPOINT
sda 8:16 1 14.4G 0 disk
mmcblk1 179:768 0 29.8G 0 disk
Pavyzdyje matyti įrenginių sąrašas. Šiuo atveju reikalingas įrenginys yra pažymėtas mmcblk1 failo pavadinimu.
3. Kad galėtume iš šio įrenginio nuskaityti ir į jį įrašyti informaciją, šį įrenginį būtina įmontuoti į Peropesis failų sistemą. Įrenginiams įmontuoti į failų sistemą yra skirta /mnt direktorija. Įrenginio įmontavimui yra naudojama mount programa. Pavyzdys:
# mount /dev/mmcblk1 /mnt
4. Įrenginyje mmcblk1, kuris šiuo metu jau yra įmontuotas į /mnt direktoriją, esančiai informacijai nuskaityti galime panaudoti ls komandą. Pavyzdys:
$ ls /mnt
file1 file2 directory1/ directory2/
Pavyzdyje matyti, kad įrenginyje yra du failai (file1 ir file2) ir du katalogai (directory1/ ir directory2/). Kitų programų pagalba micro SD kortelėje galima sukurti papildomus failus, esamus failus įrašyti į kitus Peropesis failų sistemos aplankus ir atvirkščiai – Peropesis failų sistemoje esančius failus galima nukopijuoti į micro SD įrenginį.
5. Įrenginio išmontavimui iš Peropesis failų sistemos yra naudojama programa umount. Pavyzdys:
# umount /dev/mmcblk1
Plačiau su mount (8) ir umount (8) programomis susipažinti galima pasinaudojus šių programų man puslapiais.
Šaltiniai
1. Autorių grupė (2024). SD card. Nuoroda: https://en.wikipedia.org/wiki/SD_card#SDHC
7.4 Disko padalijimas
Duomenų laikmenas yra galimybė suskaidyti į keletą antrinių saugojimų sričių/regionų tam, kad kiekvieną iš šių regionų būtų galimybė valdyti nepriklausomai. Suskaidytos sritys yra vadinamos particijomis. Šis metodas suteikia galimybę praktiškiau organizuoti darbą su laikmenomis. Pavyzdžiui, vienoje laikmenos particijoje galima saugoti svarbią informaciją bei atlikti didelės apimties kompiliavimo užduotis, kitą particiją galima naudoti swap vietai.
Peropesis Linux platinamame pakete diskų/laikmenų padalijimui į particijas yra naudojama fdisk programa. Toliau šiame skyriuje yra pateiktas 128 GB puslaidininkio disko (angl. Solid-state drive (SSD)) padalijimo į dvi particijas pavyzdys. Pirmoji particija yra numatoma 2 GB dydžio swap particija, kuri vėliau gali būti naudojama adresuojamos atminties – RAM išplėtimui. Antroji particija yra numatoma 126 GB dydžio Linux tipo particija, kuri gali būti naudojama informacijai saugoti.
1. Naudojant lsblk programą surandame prie kompiuterio prijungtą puslaidininkį diską. Pavyzdys:
$ lsblk -d
mmcblk1 179:768 0 128G 0 disk
2. Atidarome programą fdisk bei nurodome naudoti /dev/mmcblk1 įrenginį. Pavyzdys:
# fdisk /dev/mmcblk1
Welcome to fdisk (util-linux 2.39.3).
Changes will remain in memory only, until you decide to write them.
Be careful before using the write command.
3. Naudojant parinktį o ištriname esamas particijas. Pavyzdys:
Command (m for help): o
Created a new DOS disklabel with disk identifier 0xbe7ddf7b.
4. Naudojant parinktį n (new) sukuriame naują swap particiją. Pavyzdys:
Command (m for help): n
Partition type
p primary (0 primary, 0 extended, 4 free)
e extended (container for logical partitions)
Select (default p):
5. Particiją pažymime kaip primary bei particijai suteikiame numerį 1. Pavyzdys:
Using default response p.
Partition number (1-4, default 1): 1
First sector (2048-134217728, default 2048):
6. Spaudžiame enter pirmo sektoriaus sukūrimui bei pažymime particijos dydį 2 GB. Swap particijos dydis priklauso nuo jūsų turimos kompiuterio atminties – RAM dydžio. Dažniausiai swap particiją yra rekomenduojama kurti dvigubai didesnę nei kompiuteryje esantis RAM kiekis. Pavyzdys:
Last sector, +/-sectors or +/-size{K,M,G,T,P} (2048-134217728, default 134217728): +2G
Created a new partition 1 of type 'Linux' and of size 2 GiB.
7. Naudodami parinktį t (type) pakeičiame sukurtos particijos tipą į 82 (Linux swap). Pavyzdys:
Command (m for help): t
Selected partition 1
Hex code or alias (type L to list all): 82
Changed type of partition 'Linux' to 'Linux swap'.
8. Naudojant parinktį n sukuriame antrąją, Linux particiją, kuri vėliau bus naudojama, kaip saugykla. Pavyzdys:
Command (m for help): n
Partition type
p primary (1 primary, 0 extended, 3 free)
e extended (container for logical partitions)
Select (default p):
9. Particiją pažymime kaip primary bei particijai suteikiame numerį 2. Pavyzdys:
Using default response p.
Partition number (2-4, default 2): 2
First sector (4196352-134217728, default 616448):
10. Spaudžiame enter pirmo sektoriaus sukūrimui bei parenkame 126 GB particijos dydį, vėlgi, spausdami enter. Pavyzdys:
Last sector, +/-sectors or +/-size{K,M,G,T,P} (4196352-134217728, default 134217728):
Created a new partition 2 of type 'Linux' and of size 126 GiB.
11. Naudojant parinktį p (print) atspausdiname sukurtų particijų schemą. Pavyzdys:
Command (m for help): p
Disk /dev/mmcblk1: 128 GiB, 137438953472 bytes, 30277632 sectors
Units: sectors of 1 * 512 = 512 bytes
Sector size (logical/physical): 512 bytes / 512 bytes
I/O size (minimum/optimal): 512 bytes / 512 bytes
Disklabel type: dos
Disk identifier: 0xef3be860
Device Boot Start End Sectors Size Id Type
/dev/mmcblk1p1 2048 4196351 4194304 2G 82 Linux swap
/dev/mmcblk1p2 4196352 134217728 26081280 126G 83 Linux
12. Naudojant parinktį w (write) į diską įrašome particijas. Pavyzdys:
Command (m for help): w
The partition table has been altered.
Calling ioctl() to re-read partition table.
Syncing disks.
Daugiau informacijos apie programą fdisk ir jos parinktis galima rasti fdisk(8) man puslapyje.
Šaltiniai
1. Autorių grupė (2024). Disk partitioning. Nuoroda: https://en.wikipedia.org/wiki/Disk_partitioning
2. Anthony Lissot (2000 birželio 12 d.). Partitioning with fdisk. Nuoroda: https://tldp.org/HOWTO/Partition/fdisk_partitioning.html
7.5 Swap particija
Pagrindinės, adresuojamos kompiuterio atminties – RAM išplėtimui gali būti naudojama tariamoji/virtuali atmintis. Linux operacinėse sistemose virtuali atmintis yra sukuriama panaudojant dalį disko vietos, šiame diske sukuriant nepriklausomą particiją ar failą. Šis sukurtas failas ar particija yra vadinama swap (angl. keitimas) particija.
Ankstesniame skyriuje Disko padalijimas yra pateiktas swap particijos sukūrimo pavyzdys. Tam, kad prireikus Linux branduolys galėtų naudoti papildomą atmintį, sukurtą swap particiją, būtina nurodyti /etc/fstab lentelėje bei aktyvuoti. Pavyzdys:
# echo "/dev/mmcblk1p1 swap swap defaults 0 0" >> /etc/fstab
# swapon -a
Komandos swapon parinktis -a (all) reiškia, kad visi įrenginiai, kurie fstab lentelėje yra pažymėti kaip swap, bus pasiekiami.
Daugiau informacijos apie programą swapon ir jos parinktis galima rasti swapon(8) man puslapyje.
Šaltiniai
1. Autorių grupė (2024). Memory paging. Nuoroda: https://en.wikipedia.org/wiki/Memory_paging#Unix_and_Unix-like_systems
2. Anthony Lissot (2005 gruodžio 26 d.). Setting Up Swap Space. Nuoroda: https://tldp.org/HOWTO/Partition/setting_up_swap.html
7.6 Particijos formatavimas
Skyriuje Disko padalijimas yra pateiktas Linux tipo particijos sukūrimo pavyzdys. Linux tipo particijose yra saugomos Linux failų sistemos. Numatyta Linux failų sistema yra ext4 formato. Pagrindinis ext4 sistemos formatavimo įrankis yra programa mke2fs. Toliau šiame skyriuje yra pateikiamas particijos formatavimo pavyzdys Peropesis operacinėje sistemoje.
Naujai sukurtoje disko particijoje, kuri yra išreikšta failo pavadinimu programai mke2fs nurodome sukurti ext4 formato failų sistemą. Pavyzdys:
# mke2fs -t ext4 -c /dev/mmcblk1p2
Parinktis -t (type) nurodo būsimą failų sistemos tipą. Parinktis c (check) patikrina ar įrenginyje nėra blogų blokų.
Daugiau informacijos apie programą mke2fs ir jos parinktis galima rasti mke2fs(8) man puslapyje.
Kad galėtume į naujai sukurtą ir suformatuotą particiją įrašyti informaciją, šią particiją būtina įmontuoti į Peropesis failų sistemą. Particijoms įmontuoti į failų sistemą yra skirta /mnt direktorija. Particijos įmontavimui yra naudojama mount programa. Pavyzdys:
# mount /dev/mmcblk1p2 /mnt
Daugiau informacijos apie įrenginių ir particijų įmontavimą ir išmontavimą yra pateikiama skyriuje Duomenų saugyklos įmontavimas į failų sistemą.
Šaltiniai
1. Autorių grupė (2024). Ext4. Nuoroda: https://en.wikipedia.org/wiki/Ext4
2. Anthony Lissot (2005 gruodžio 26 d.). Formating Partitions. Nuoroda: https://tldp.org/HOWTO/Partition/formatting.html
7.7 Pažeistos Linux operacinės sistemos atkūrimas pasinaudojant chroot programa
Peropesis operacinės sistemos live leidimą galima panaudoti kitos, pažeistos Linux operacinės sistemos darbinei parinkčiai atkurti – užkraunant Peropesis sistemą pažeistos operacinės sistemos kompiuterio atmintyje, į Peropesis sistemą įmontuojant kietajame diske esamą, pažeistą operacinę sistemą bei pasinaudojus chroot programa atstatant pažeistas bibliotekas ar kitus esminius failus. Toliau yra pateikiama instrukcija, kaip pasinaudojus chroot programa prisijungti prie pažeistos failų sistemos.
Pirmame žingsnyje Peropesis OS live leidimas yra įrašomas į USB laikmeną. Instrukcija, kaip tai padaryti yra pateikta šiame skyriuje.
Antrame žingsnyje į USB įrašyta Peropesis live OS yra užkraunama kompiuterio atmintyje, kuriame yra pažeista operacinė sistema. Instrukcija, kaip tai padaryti yra pateikta šiame skyriuje.
Trečiame žingsnyje pažeista failų sistema yra įmontuojama į Peropesis failų sistemą. Paprastai kompiuterio diske įdiegta Linux operacinė sistema turi mažiausiai dvi particijas – swap ir Linux. Sistemoje šios particijos gali būti išreikštos sda1, sda2 ar kitais failų pavadinimais. Į Peropesis sistemą reikia įmontuoti tik vieną iš šių particijų, t.y. particiją, kurioje yra Linux failų sistema. Particijos tipą patikrinti galima pasinaudojus lsblk programa. Pavyzdys:
$ lsblk
NAME MAJ:MIN RM SIZE RO TYPE MOUNTPOINT
sda 8:0 0 500G 0 disk
├─sda1 8:1 0 498.5G 0 part /
└─sda2 8:2 0 1.5G 0 part [SWAP]
# mount /dev/sda1 /mnt
Po to, kai į Peropesis failų sistemos /mnt direktoriją buvo įmontuota pažeista failų sistema, galima vykdyti chroot komandą. Pavyzdys:
# chroot /mnt /bin/bash
Po šios komandos įvykdymo chroot pagrindinę Peropesis failų sistemos root direktoriją pakeičia į pažeistos sistemos root direktoriją. Nuo šiuo momento pažeistoje failų sistemoje atsiranda galimybė atlikti pageidaujamus pakeitimus.
Atlikus pakeitimus pageidaujant išeiti iš chroot aplinkos yra naudojama komanda exit. Galiausiai iš Peropesis /mnt direktorijos yra išmontuojama sutvarkyta Linux failų sistema. Pavyzdys:
# exit
# umount /mnt
Daugiau informacijos apie chroot programos parinktis galima rasti chroot(1) man puslapyje.
Šaltiniai
1. Autorių grupė. Run a command with a different root directory. Nuoroda: https://www.gnu.org/software/coreutils/manual/html_node/chroot-invocation.html#chroot-invocation
2. Autorių grupė. Chroot. Nuoroda: https://en.wikipedia.org/wiki/Chroot
8. Tinklas
Peropesis palaiko du prisijungimo prie tinklo tipus, laidinį ir belaidį. Šiame skyriuje yra aptariama, kaip naudojant Peropesis operacinę sistemą prisijungti prie tinklo abiem šiais būdais.
8.1 Laidinis (ethernet) prisijungimas
Peropesis operacinėje sistemoje yra įdiegta dhcpcd programa. dhcpcd yra DHCP protokolo klientas. DHCP – dinaminių vardų konfigūracijos protokolas (angl. dynamic host configuration protocol). Klientas dhcpcd iš serverio DHCP pasiima IP adresą, maršrutus, kitą reikalingą informaciją ir automatiškai sukonfigūruoja tinklo sąsają sistemoje, kurioje jis yra įdiegtas bei paleistas.
Peropesis sistemos krovimosi metu yra inicijuojamas dhcpcd programos paleidimas. Inicijavimo scenarijus yra aprašytas /etc/init.d/network faile. Šiame scenarijuje yra parašytos dvi funkcijos, skirtos sukurti ir ištrinti loopback ir ethernet sąsajas. Taip pat šiame scenarijuje yra aprašyta šių funkcijų „case“ valdymo kontrolė. Komandinėje eilutėje parašius komandas: /etc/init.d/network start | stop | restart yra sukuriamos, sustabdomos arba perkraunamos loopback ir ethernet sąsajos.
Pageidaujant sustabdyti loopback ir ethernet sąsajas komandinėje eilutėje reikia rašyti komandą:
# /etc/init.d/network stop
Pageidaujant sukurti loopback ir ethernet sąsajas komandinėje eilutėje reikia rašyti komandą:
# /etc/init.d/network start
Pageidaujant sustabdyti ir po to iškart iš naujo sukurti loopback ir ethernet sąsajas komandinėje eilutėje reikia rašyti komandą:
# /etc/init.d/network restart
Operacinėje sistemoje Peropesis taip pat yra įdiegtos ifconfig ir route tinklo konfigūravimo ir valdymo programos. Programa ifconfig parodo sistemoje esamas tinklo sąsajas bei yra skirta konfigūruoti šioms sąsajoms. Programa route parodo / valdo IP maršrutus.
Pageidaujant gauti informaciją apie sistemoje esamas tinklo sąsajas reikia rašyti komandą ifconfig. Pavyzdys:
# ifconfig -a
Pageidaujant gauti informaciją apie sistemoje esamus maršrutus reikia rašyti komandą route. Pavyzdys:
# route
Plačiau su programomis dhcpcd(8), ifconfig(8) ir route(8) galima susipažinti šių programų man puslapiuose.
Šaltiniai
1. Roy Marples. dhcpcd. Nuoroda: https://roy.marples.name/projects/dhcpcd
2. Autorių grupė. Interface Configuration for IP. Nuoroda: http://www.faqs.org/docs/linux_network/x-087-2-iface.interface.html
8.2 Bevielis (angl. wireless) prisijungimas
Šiame skyriuje yra aptarta, kaip naudojantis Peropesis Linux operacine sistema prisijungti prie bevielio tinklo prieigos.
Pirmame žingsnyje yra patikrinama ar užkrautoje Peropesis sistemoje buvo sukurta bevielio tinklo sąsaja. Tai galima padaryti komandinėje eilutėje įvykdžius ifconfig komandą. Pavyzdys:
# ifconfig -a
Potencialių wireless prieigų sąrašą galima sužinoti pasinaudojus šia komanda:
# iw dev sąsajos_pavadinimas scan | grep SSID
Sąsajos būsenos patikrinimui yra naudojama ši komanda:
# iw dev sąsajos_pavadinimas link
Jeigu jūsų įrenginys nėra prisijungęs prie prieigos punkto ir, jeigu bevielio tinklo prieiga nėra apsaugota slaptažodžiu, tai norint prie jos prisijungti yra naudojama ši komanda:
# iw sąsajos_vardas connect SSID
Jeigu bevielio tinklo prieiga yra apsaugota slaptažodžiu (WPA ar WPA2) yra naudojamos wpa_supplicant ir wpa_passphrase programos, kurios kontroliuoja belaidžio tinklo automatinį identifikacijos procesą. Pavyzdys:
# wpa_supplicant -B -i sąsajos_pavadinimas -c <(wpa_passphrase MYSSID PASS)
SSID pavadinimas bei slaptažodis taip pat gali būti įrašomas ir į sukurtą failą, /etc/wpa_supplicant.conf, į kurį vėliau programai wpa_supplicant bus nurodoma kreiptis, kad ši gautų prisijungimo duomenis. Pavyzdys:
# wpa_passphrase MYSSID PASS | cat > /etc/wpa_supplicant.conf
# wpa_supplicant -B -i sąsajos_pavadinimas -c /etc/wpa_supplicant.conf
Norint prisijungti prie paslėpto bevielio tinklo prieigos reikia sukurti konfigūracinį failą /etc/wpa_supplicant.conf su pavyzdyje pateiktu turiniu:
# cat > /etc/wpa_supplicant.conf << "EOF"
network={
ssid="SSID_vardas"
scan_ssid=1
psk="Slaptažodis"
}
EOF
Toliau automatiniam identifikacijos procesui pradėti yra naudojama wpa_supplicant programa. wpa_supplicant programai būtina nurodyti, kad prisijungimo duomenis nuskaitytų iš anksčiau sukurtos bylos. Pavyzdys:
# wpa_supplicant -B -i sąsajos_pavadinimas -c /etc/wpa_supplicant.conf
Po šių komandų įvykdymo programa dhcpcd automatiškai sukonfigūruoja bevielio tinklo sąsajos duomenis.
Daugiau informacijos apie programas iw(8), wpa_supplicant(8) ir wpa_passphrase(8) galima sužinoti šių programų man puslapiuose.
Šaltiniai
1. Paul Michel (2019/06/18). About iw. Nuoroda: https://wireless.wiki.kernel.org/en/users/Documentation/iw
2. Johannes Berg (2019/05/28). About nl80211. Nuoroda: https://wireless.wiki.kernel.org/en/developers/documentation/nl80211
9. Kalba, charakteriai, ekranas, klaviatūra
9.1 locale
Peropesis Linux operacinėje sistemoje platinamą programinę įrangą yra galimybė pritaikyti konkrečiame regione gyvenančiam sistemos naudotojui, apibrėžiant sistemos kalbą, regioną, valiutą, laiką ir kitas specialias nuostatas, kurias sistemos naudotojas pageidauja matyti savo sąsajoje. Už distribucijoje esančios programinės įrangos kalbų parinkčių ir regioninių ypatumų valdymą atsakinga sistema yra vadinama locale vardu.
Pagal nutylėjimą Peropesis sistemoje yra parinkta Jungtinių Valstijų locale. Sistemoje ši locale yra apibrėžiama en_US.UTF-8 formatu, kur 'en' reiškia kalbą, 'US' – teritoriją ir 'UTF-8' – teksto kodavimo standartą. Pageidaujant patikrinti, kokia locale esamos sesijos metu sistemoje yra nustatyta terminale reikia įvykdyti komandą locale. Programa locale yra GNU C Library programinės įrangos dalis. Pavyzdys:
$ locale
LANG="en_US.UTF-8"
LC_CTYPE="en_US.UTF-8"
LC_NUMERIC="en_US.UTF-8"
LC_TIME="en_US.UTF-8"
LC_COLLATE="en_US.UTF-8"
LC_MONETARY="en_US.UTF-8"
LC_MESSAGES="en_US.UTF-8"
LC_PAPER="en_US.UTF-8"
LC_NAME="en_US.UTF-8"
LC_ADDRESS="en_US.UTF-8"
LC_TELEPHONE="en_US.UTF-8"
LC_MEASUREMENT="en_US.UTF-8"
LC_IDENTIFICATION="en_US.UTF-8"
LC_ALL="en_US.UTF-8"
Rezultate pateiktų kintamųjų reikšmės yra apibrėžtos failų sistemos /etc/profile faile. Šias kintamųjų reikšmes galima keisti savo nuožiūra. Prieš šias reikšmes keičiant, visų pirma būtina patikrinti kokios locale failų sistemoje apkritai yra įdiegtos. Tai padaryti galima įvykdžius komandą locale su '--all-locales' parinktimi. Pavyzdys:
$ locale -a
C
C.utf8
en_US.utf8
POSIX
Visos sistemoje įdiegtos locale yra saugomos failų sistemos /usr/lib/locale katalogo archyve – locale-archive. Iš pavyzdyje pateikto rezultato matyti, kad į Peropesis failų sistemą yra įdiegta tik keletas locale pasirinkimų. Esant poreikiui sistemoje nustatyti locale, kurios sąraše nėra, pavyzdžiui, Prancūzijos, šią locale yra galimybė savarankiškai sukompiliuoti. Naujos locale įdiegimui yra naudojamas kitas GNU C Library įrankis – localedef. Pavyzdys:
$ localedef -i fr_FR -f UTF-8 fr_FR.UTF-8
Pageidaujant patikrinti ar pavyko įdiegti Prancūzijos locale reikia vėl įvykdyti locale komandą. Pavyzdys:
$ locale -a
C
C.utf8
en_US.utf8
fr_FR.utf8
POSIX
Iš pavyzdyje pateikto rezultato matyti, kad sąraše atsirado papildoma fr_FR.UTF-8 locale. Dabar jau galima pakeisti sistemos locale reikšmes naujomis. Pageidaujant vienu kartu pakeisti visų locale kintamųjų reikšmes tereikia apibrėžti vieno kintamojo 'LC_ALL' reikšmę. Pavyzdys:
Pastaba. Prieš keičiant locale reikšmes naujai įdiegtos locale reikšmėmis yra būtina perkrauti (logout/login) naudotojo sesiją. Tik tokiu būdu galima įkelti naujai įdiegtas aplinkos kintamojo locale reikšmes.
$ LC_ALL=fr_FR.UTF-8
$ export LC_ALL
Jeigu yra poreikis nustatyti globalią sistemos kalbą, pavyzdžiui prancūzų, papildomai reikia apibrėžti ir kintamojo 'LANG' reikšmę. Pavyzdys:
$ export LANG=fr_FR.UTF-8
Patikriname naujas locale reikšmes. Pavyzdys:
$ locale
LANG="fr_FR.UTF-8"
LC_CTYPE="fr_FR.UTF-8"
LC_NUMERIC="fr_FR.UTF-8"
LC_TIME="fr_FR.UTF-8"
LC_COLLATE="fr_FR.UTF-8"
LC_MONETARY="fr_FR.UTF-8"
LC_MESSAGES="fr_FR.UTF-8"
LC_PAPER="fr_FR.UTF-8"
LC_NAME="fr_FR.UTF-8"
LC_ADDRESS="fr_FR.UTF-8"
LC_TELEPHONE="fr_FR.UTF-8"
LC_MEASUREMENT="fr_FR.UTF-8"
LC_IDENTIFICATION="fr_FR.UTF-8"
LC_ALL="fr_FR.UTF-8"
Po šių naujų kintamųjų reikšmių apibrėžimo visų sistemoje esančių programų numatytoji vieta ir kalba bus prancūzų. To pasekoje, jeigu komandinėje eilutėje pateiksite užklausą 'bash --version', programa bash žinutes skirtas sistemos naudotojui pateiks prancūzų kalba. Įvairiomis kalbomis parašytos programų žinutės yra saugomos failų sistemos /usr/share/locale kataloge. Pavyzdys:
$ bash --version
GNU bash, version 5.2.0(1)-release (x86_64-peropesis-linux-gnu)
Copyright (C) 2022 Free Software Foundation, Inc.
Licence GPLv3+ : GNU GPL version 3 ou ultérieure <http://gnu.org/licenses/gpl.html>
Ceci est un logiciel libre ; vous être libre de le modifier et de le redistribuer.
AUCUNE GARANTIE n'est fournie, dans les limites permises par la loi.
Pastaba. Po naujų locale reikšmių apibrėžimo terminalo ekrane pateikti diakritiniai ženklai gali būti atvaizduojami netaisyklingai. Pageidaujant, kad atvaizduotame tekste būtų matomi prancūzų kalboje naudojami papildomi diakritiniai simboliai – à / è / ì / ò / ù, taisyklingai, papildomai reikia nustatyti sistemos šriftą su tinkamu simbolių rinkiniu. Kaip tai padaryti yra aptarta skyriuje – terminalo šriftas.
Papildomos informacijos apie lokalizavimo parinktis įvairiose terminalo pagrindu veikiančiose programose galima rasti šiame šaltinyje.
Šaltiniai
1. Niels Kristian Bech Jensen (Kovas 2000). Locale support in libc 5.4.x and higher. Nuoroda: https://tldp.org/HOWTO/Danish-HOWTO-5.html
2. Autorių grupė (2003-2022). Locale (computer software). Nuoroda: https://en.wikipedia.org/wiki/Locale_(computer_software)
3. Autorių grupė (2008-2022). Internationalization and localization. Nuoroda: https://en.wikipedia.org/wiki/Internationalization_and_localization
9.2 Terminalo šriftas
Peropesis Linux operacinėje sistemoje ekrano šriftų valdymui yra naudojama setfont programa. Setfont yra KBD (Linux keyboard tools) programinės įrangos paketo dalis. Visi galimi KBD šriftai Peropesis failų sistemoje yra saugomi /usr/share/consolefonts kataloge. Peropesis sistemoje yra nustatytas LatArCyrHeb-14 -m 8859-1 šriftas. Pageidaujant nustatyti kitą šriftą komandinėje eilutėje reikia įvykdyti setfont komandą. Pavyzdys:
$ setfont LatGrkCyr-8x16 -m 8859-1
Po šios komandos įvykdymo ekrane atvaizduojamo teksto šriftas bus LatGrkCyr, šrifto dydis – 8x16, terminalo vietinis simbolių rinkinys – ISO 8859-1. Plačiau apie tai, kokį simbolių rinkinį reikėtų (8859-1, 8859-2, 8859-3, etc.) pasirinkti yra aptarta straipsnyje ISO/IEC 8859.
Jeigu yra poreikis grįžti prie numatytojo sistemos šrifto, terminale reikia pakartotinai įvykdyti setfont komandą be jokių papildomų parinkčių. Pavyzdys:
$ setfont
Daugiau informacijos apie programą setfont(8) galima rasti šios programos man puslapyje.
Šaltiniai
1. Andries Brouwer (2002-10-12). Console generalities. Nuoroda: http://kbd-project.org/docs/howto-linux-keyboard-and-console/kbd-3.html
2. Autorių grupė (2001-2022). ISO/IEC 8859. Nuoroda: https://en.wikipedia.org/wiki/ISO/IEC_8859
9.3 Klaviatūros žemėlapis
Peropesis Linux operacinėje sistemoje klaviatūros žemėlapių valdymui yra naudojama loadkeys programa. Loadkeys yra KBD (Linux keyboard tools) programinio paketo dalis. Visi galimi KBD klaviatūros žemėlapiai Peropesis failų sistemoje yra saugomi /usr/share/keymaps kataloge. Esant poreikiui įkrauti kurį nors klaviatūros žemėlapį yra naudojama loadkeys programa. Pavyzdys:
$ loadkeys de-mobii
Po šios komandos įvykdymo yra įkraunamas de-mobii klaviatūros žemėlapis. Šio žemėlapio dėka atsiranda galimybė į sistemą klaviatūros pagalba įvesti tokius vokiečių kalboje naudojamus diakritinius ženklus, kaip ä / ß / ö / ü. Pageidaujant klaviatūros žemėlapį perjungti atgal į numatytąją branduolio raktų schemą terminale reikia pakartotinai įvykdyti loadkeys komandą su -d parinktimi. Pavyzdys:
$ loadkeys -d
Daugiau informacijos apie programą loadkeys(1) galima rasti šios programos man puslapyje.
Šaltiniai
1. Andries Brouwer (2002-10-12). Keyboard generalities. Nuoroda: http://kbd-project.org/docs/howto-linux-keyboard-and-console/kbd-2.html
2. Andries Brouwer (2002-10-12). Resetting your terminal. Nuoroda: http://kbd-project.org/docs/howto-linux-keyboard-and-console/kbd-4.html
10. Programinės įrangos kompiliavimas
Šiame naudotojo vadovo skyriuje yra pateikta programinės įrangos kompiliavimo iš išeities kodo instrukcija. Šia bendro pobūdžio instrukcija galima vadovautis kompiliuojant visą programinę įrangą, kuri atitinka GNU Build System standartus. Pagal šiuos standartus sukompiliuotą programinę įrangą galima naudoti daugumoje Unix tipo sistemų, tame tarpe ir Peropesis failų sistemoje.
Bazinė instrukcija. Jums reikia:
1. Atsisiųsti programinę įrangą, kuri yra paruošta išeities kodo formatu.
2. Išskleisti atsiųstą archyvą naudojant archyvatorių tar ir kompresorius xz, gzip, bzip2, lzip ar zstd.
3. Įeiti į išskleistą programinės įrangos išeities kodą talpinančią direktoriją.
4. Iškviesti shell scenarijų pavadinimu ./configure, kuris atliks kompiliuojamos programinės įrangos su jūsų sistema suderinimo užduotis.
5. Sukompiliuoti programinę įrangą naudojant automatinį kompiliavimo procesą valdančią programą make.
6. Įrašyti sukompiliuotą programinę įrangą į numatytą katalogą arba į Peropesis failų sistemą naudojant komandą make install.
Bazinė instrukcija sutrumpintai:
$ wget https://.../programinė-įranga.tar.gz
$ tar -xvf programinė-įranga.tar.gz
$ cd programinė-įranga
$ ./configure
$ make
# make install
Toliau yra pateikiamas elementarus curl programinės įrangos įdiegimo pavyzdys. Komandinės eilutės pagrindu veikianti programa curl yra naudojama duomenų transportavimui naudojant įvairius protokolus.
Jums reikia atsiųsti curl. Naujausią curl leidimą rasti galima čia. Paketo atsiuntimui galima naudoti programą wget. Pavyzdys:
$ wget https://curl.se/download/curl-*.tar.gz
Pastaba. Vietoje žvaigždutės reikia įrašyti curl naujausios versijos numerį.
Atsiųstą, suarchyvuotą ir suspaustą programinės įrangos paketą reikia išskleisti. Pavyzdys:
$ tar -xvf curl-*.tar.gz
Sekančiame žingsnyje reikia įeiti į išskleistą curl direktoriją. Pavyzdys:
$ cd curl-*
Su išeities kodu pateiktoje curl programinės įrangos dokumentacijoje, docs/INSTALL.md faile yra pateikta curl įdiegimo instrukcija. Instrukcijoje pirmu žingsniu yra pažymėtas ./configure scenarijaus įvykdymas. Pavyzdys:
$ ./configure --prefix=/usr --libdir=/usr/lib64 --with-openssl
Pastaba. Pavyzdyje yra matyti, kad scenarijus ./configure yra vykdomas su parinktimis. Parinktis --prefix=/usr žymi būsimą programinės įrangos vietą Peropesis failų sistemoje, --libdir=/usr/lib64 žymi būsimą bibliotekų vietą failų sistemoje, --with-openssl nurodo naudoti OpenSSL.
Kompiliavimo procesui pradėti yra iškviečiama programa make. Pavyzdys:
$ make
Sukompiliuotai programinei įrangai nukopijuoti/įdiegti į numatytą katalogą ar į Peropesis failų sistemą yra įvykdoma komanda make install. Pavyzdys:
$ make install DESTDIR=/katalogas
ar
# make install
Po paskutinio žingsnio programinė įranga turėjo būti įdiegta numatytame kataloge ar Peropesis failų sistemoje. Iškvieskime programą curl. Pavyzdys:
$ curl --version
Daugiau informacijos apie programą make ir jos parinktis galima rasti make(1) man puslapyje.
11. Peropesis live ISO atvaizdas
Šiame skyriuje yra pateikiamas Peropesis optinio disko atvaizde (ISO) esančios iso9660 failų sistemos planas bei šio atvaizdo išskleidimo pavyzdys. Vienas iš galimų ISO atvaizdo išskleidimo būdų yra šio atvaizdo įmontavimas į failų sistemą. Atvaizdo įmontavimui atlikti yra naudojami tokie įrankiai, kaip programa mount ir loop įrenginys. Šie įrankiai yra platinami daugumoje Linux distribucijų tarp jų ir Peropesis Linux distribucijoje. Peropesis ISO atvaizdo įmontavimo pavyzdys:
# modprobe loop
# mount -t iso9660 -o loop Peropesis-*-live.iso /mnt
mount: /mnt: WARNING: device write-protected, mounted read-only.
# find /mnt | sed -e 's;[^/]*/;|____;g;s;____|; |;g'
|____mnt
| |____changelog.txt
| |____EFI
| | |____BOOT
| | | |____grub.cfg
| |____images
| | |____efiboot.img
| | |____rootfs.xz
| | |____usr.sqsh
| |____isolinux
| | |____boot.cat
| | |____boot.txt
| | |____isolinux.bin
| | |____isolinux.cfg
| | |____ldlinux.c32
| |____kernel
| | |____config
| | |____vmlinuz
| |____readme
| |____readme2
Pastaba. Žvaigždutė žymi Peropesis leidimo versiją.
ISO atvaizde esančių elementų aptarimas:
1. changelog.txt - Peropesis Linux platinamojo paketo keitimų istorija.
2. EFI/BOOT/grub.cfg - konfigūracinis failas skirtas GNU GRUB įkrovėjui.
3. images - root failų sistemų katalogas.
4. efiboot.img - FAT failų sistemos tipo atvaizdas skirtas darbui su UEFI programinę įrangą turinčiomis motininėmis plokštėmis.
5. rootfs.xz - Peropesis root failų sistema.
6. usr.sqsh - suglaudinta failų sistema (Squashfs).
7. isolinux - Isolinux įkrovėjo katalogas.
8. boot.txt - įkrovėjo informacinė žinutė.
9. isolinux.bin - Isolinux įkrovėjas.
10. isolinux.cfg - Isolinux įkrovėjo konfigūraciniai nustatymai.
11. ldlinux.c32 - modulis.
12. kernel - Linux branduolio katalogas.
13. config - Linux branduolio konfigūracinis failas.
14. vmlinuz - Linux branduolys.
15. readme - Peropesis distribucijos licencija.
16. readme2 - Peropesis distribucijoje naudojamos programinės įrangos sąrašas.
Šaltiniai
1. jlliagre (04-20-2008). What command can display files in a tree? Nuoroda: https://www.unix.com/302187300-post17.html
11.1 ISO atvaizdo turinio redagavimas
Iškart po to, kai buvo išjungtas kompiuteris, visi Peropesis failų sistemoje atlikti pakeitimai išnyksta. Siekiant failų sistemoje atliktus pakeitimus išsaugoti būtina: a) Peropesis ISO atvaizdą įmontuoti į Peropesis failų sistemą; b) ISO atvaizde esantį turinį nukopijuoti į darbinį katalogą; c) failų sistemoje atlikti pageidaujamus pakeitimus; d) sukurti naują ISO atvaizdą. Toliau šiame skyriuje yra pateikta platesnė instrukcija, kaip tai padaryti.
1. Į kompiuterio atmintį įkrauname Peropesis live operacinę sistemą (instrukcija, kaip tai padaryti žr. Užkrovimas). Atsisiunčiame Peropesis ISO atvaizdą ir šį atvaizdą įmontuojame į Peropesis failų sistemą. Pavyzdys:
$ wget https://peropesis.org/peropesis/Peropesis-*-live.iso
# mount Peropesis-*-live.iso /mnt
Pastaba. Žvaigždutė žymi Peropesis leidimo versiją.
2. Failų sistemoje įmontuoto Peropesis ISO atvaizdo turinį nukopijuojame į naujai sukurtą katalogą – kopija. Pavyzdys:
$ mkdir kopija
$ cp -dpR /mnt/* kopija
3. Iš failų sistemos išmontuojame ISO atvaizdą. Pavyzdys:
# umount /mnt
4. Po to, kai Peropesis ISO atvaizdo turinys buvo nukopijuotas į katalogą kopija, šį turinį atsirado galimybė redaguoti. Toliau yra pateiktas pavyzdys, kaip pakeitimus atlikti Peropesis failų sistemoje. Peropesis failų sistema yra suarchyvuota į rootfs.xz ir usr.sqsh archyvus. Šie archyvai ISO atvaizde yra saugomi images/ kataloge. rootfs.xz yra cpio formato archyvas suspaustas xz formatu, kuriame yra Peropesis root failų sistema. usr.sqsh yra squashFS failų sistema suspausta xz formatu, kuri apima Peropesis root failų sistemos /usr katalogą. Norint atlikti pakeitimus root failų sistemoje, reikia išglaudinti ir išarchyvuoti rootfs.xz failą. Pavyzdys:
$ cd kopija/images
$ xz -dk rootfs.xz
$ cpio -idD new-rootfs < rootfs
Norint atlikti pakeitimus /usr kataloge, reikia išglaudinti ir išarchyvuoti usr.sqsh failą. Pavyzdys:
$ unsquashfs -d new-usr usr.sqsh
5. Išglaudintoje ir išarchyvuotoje failų sistemoje atliekame pageidaujamus pakeitimus, pavyzdžiui įdiegiame naują programinę įrangą (žr. Programinės įrangos kompiliavimas).
6. Atlikus pakeitimus root failų sistemoje, šią sistemą yra būtina suarchyvuoti ir suglaudinti. Pavyzdys:
$ find new-rootfs | cpio -R root:root -H newc -o | xz -9 --check=none > ./rootfs.xz
7. Atlikus pakeitimus root failų sistemos /usr kataloge, šį katalogą taip pat yra būtina suarchyvuoti ir suglaudinti. Pavyzdys:
$ mksquashfs new-usr usr.sqsh -b 1048576 -comp xz -all-root -Xdict-size 100%
8. Ištriname nebereikalingus cpio archyvą, nesuarchyvuotą failų sistemą ir usr katalogą. Pavyzdys:
$ rm rootfs new-rootfs new-usr
9. Naujam ISO atvaizdo sukūrimui gali būti naudojama xorrisofs programa. Pavyzdys:
$ cd kopija
$ xorrisofs -o ../Peropesis.iso \
-volid "Peropesis-*-live" \
-isohybrid-mbr isolinux/isohdpfx.bin \
-b isolinux/isolinux.bin \
-c isolinux/boot.cat \
-no-emul-boot -boot-load-size 4 -boot-info-table \
-eltorito-alt-boot \
-e images/efiboot.img \
-isohybrid-gpt-basdat \
.
Pastaba. Žvaigždutė žymi Peropesis leidimo versiją.
Plačiau su xorrisofs, xz, cpio, unsquashfs ir mksquashfs programomis ir jų parinktimis galima susipažinti xorrisofs(1), xz(1), cpio(1), unsquashfs(1) ir mksquashfs(1) man puslapiuose.
12. Nesuklasifikuota dokumentacija
Šiame skyriuje yra publikuojama ta dokumentacija, kuri tematiškai nebuvo artima nei vieno kito skyriaus tematikai.
12.1 S-nail el. pašto klientas
S-nail yra komandinės eilutės pagrindu veikiantis el. pašto klientas skirtas tiek skaityti, tiek siųsti el. laiškams. Šiame skyriuje yra pateikta informacija apie tai, kaip šio kliento pagalba, Peropesis Linux operacinėje sistemoje galima skaityti ir siųsti el. laiškus pasinaudojant išoriniais SMTP ir IMAP (šiuo atveju Gmail) serveriais.
Pastaba. Kadangi, Peropesis platinamajame pakete nėra įdiegtas pašto transportavimo protokolas (angl. Message transfer agent (MTA)), pašto klientas S-nail gali veikti naudojant tik išorinius SMTP ir IMAP serverius.
Gmail saugumo nustatymai skirti išorinėms el. pašto programoms
Kai kurie nemokamų pašto tarnybų tiekėjai el. pašto programas klasifikuoja į saugias ir mažiau saugias. Gmail pašto tarnyba programą S-nail priskiria prie mažiau saugių bei pagal nutylėjimą su šia programa blokuoja prisijungimą prie SMTP ir IMAP serverių. Tam, kad su S-nail programa būtų galima prisijungti prie šių serverių vietoje įprasto Gmail paskyros slaptažodžio reikia naudoti išorinėms programos skirtą vienkartinį 16 skaitmenų slaptažodį, kurį galima sugeneruoti Gmail saugumo nustatymuose aktyvavus „2-Step Verification“ parinktį. Plačiau apie Gmail SMTP, IMAP ir saugumo parinktis yra aptarta šaltiniuose „Gmail“ pašto tikrinimas naudojant kitas el. pašto platformas ir Prisijungimas naudojant programų slaptažodžius.
~/.mailrc nustatymų pavyzdys
Sistemos naudotojo namų kataloge esančiame ~/.mailrc faile yra apibrėžiamos S-nail programos parinktys. Peropesis sistemoje šis failas su tam tikromis parinktimis jau yra sukurtas. Esant poreikiui nustatymus galima keisti. Jeigu sistemos naudotojas planuoja naudotis Gmail pašto tarnybos paslaugomis, šiame faile belieka pakeisti Gmail naudotojo prisijungimo vardą bei slaptažodį. Žemiau yra pateikti pavyzdžiai, kaip tai padaryti su redaktoriumi ed.
.mailrc faile esančio turinio atspausdinimui ekrane rašoma komanda:
$ cat -n .mailrc | more
1 # S-nail setting for Gmail
2 # Before use change "USER" and "PASS" settings for the IMAP and SMTP servers,
3 # also change "set from="Your Name <username@gmail.com>"" setting.
4
5 # v15.0 compatibility mode
6 set v15-compat
7
8 # Essential setting: select allowed character sets
9 set sendcharsets=utf-8,iso-8859-1
10
11 # A very kind option: when replying to a message, first try to
12 # use the same encoding that the original poster used herself!
13 set reply-in-same-charset
14
15 # Due to historical reasons comments and name parts of email addresses are removed by
16 # default when sending mail, replying to or forwarding a message. If this variable is set
17 # such stripping is not performed.
18 set fullnames
19
20 # If set, S-nail asks an interactive user for files to attach at the end of each message;
21 # An empty line finalizes the list.
22 set askattach
23
24 # When a message is replied to and this variable is set, it is marked as having been answered.
25 set markanswered
26
27 # Controls whether a ‘Reply-To:’ header is honoured when replying to a message via reply or Lreply.
28 # This is a quadoption; if set without a value it defaults to ‘‘yes’’.
29 set reply-to-honour=ask-yes
30
31 # If this variable is set then the editor is started automatically
32 # when a message is composed in interactive mode.
33 set editalong
34
35 # Sort mail by date
36 set autosort=date
37
38 # Request strict TLS transport layer security checks
39 set tls-verify=strict
40 set tls-ca-file=/etc/ssl/ca-bundle.crt
41 set tls-ca-no-defaults
42
43 account "personal" {
44
45 localopts yes
46
47 set from="Your Name <username@gmail.com>"
48
49 set record=Sent
50 set inbox=+Inbox
51
52 set folder=imaps://USER:PASS@imap.gmail.com:993
53
54 set mta=smtps://USER:PASS@smtp.gmail.com:465
55
56 }
57
58 # Enable account on startup
59 account personal
Pavyzdyje matyti, jog .mailrc failo 52 eilutėje yra IMAP serverio prisijungimo duomenys bei 54 eilutėje – SMTP serverio prisijungimo duomenys. Tam, kad S-nail klientas galėtų prisijungti prie atitinkamos Gmail paskyros, šiose eilutėse belieka pakeisti Gmail naudotojo vardą bei 16 skaitmenų slaptažodį. Pavyzdyje ši užduotis atliekama tekstinio redaktoriaus ed pagalba:
$ ed .mailrc
1884
54
set mta=smtps://USER:PASS@smtp.gmail.com:465
c
set mta=smtps://new-USER:new-PASS@smtp.gmail.com:465
.
w
1884
q
Pavyzdyje naudojamų komandų paaiškinimas pagal jų eiliškumą: komanda "ed .mailrc" atidaro failą; komanda "54" atspausdina 54-os eilutės turinį; komanda "c" reiškia change (keisti turinį); įvedamas naujas turinys; dedamas taškas :); surenkama komanda "w", kuri reiškia write (įrašyti); komanda "q" reiškia quit (baigti darbą). Su 52 eilute atliekami tie patys veiksmai.
Plačiau su ed parinktimis susipažinti galima ed(1) man puslapyje. Plačiau su .mailrc parinktimis susipažinti galima s-nail(1) man puslapyje arba oficialioje S-nail svetainėje: sdaoden.eu/code-nail.html. Pravartus konfigūracinio .mailrc failo pavyzdys.
Pastaba. Jeigu yra naudojama kita pašto tarnyba, nustatymuose būtina pakeisti ne tik naudotojo vardą, slaptažodį, bet ir IMAP bei SMTP serverių adresus. Daugiau informacijos apie tai, kaip prisijungti prie kitų el. pašto tarnybų, galima rasti taip pat s-nail(1) man puslapyje.
Pagrindinės S-nail komandos
Laiško siuntimas shell komandinėje eilutėje:
$ echo "Laiško turinys" | s-nail -s "Laiško pavadinimas" pasto@adresas.domenas
Su S-nail kliento komandomis susipažinti galima parašius komandą help. Pavyzdys:
$ s-nail
?
help
[...]
Šaltiniai
1. Autorių grupė (2020/04/26). Mail manual. Nuoroda: https://www.sdaoden.eu/code-nail.html
2. Anirudh Oppiliappan (2020/06/20). The S-nail mail client. Nuoroda: https://icyphox.sh/blog/s-nail/
12.2 Reikalingos firmware įkrovimas
Kai kuri techninė įranga Linux operacinėse sistemose veikia tik su tam tikros rūšies komercine programine įranga, kuri neturi atviro kodo prieigos, todėl nėra įtraukta į Linux branduolio programinį paketą. Tokio tipo komercinė programinė įranga anglų kalboje yra vadinama firmware ir yra platinama atskirai nuo Linux branduolio.
Linux branduolio įkrovos metu branduolys identifikuoja aplinkoje aptiktą techninę įrangą ir įgaliną sistemoje ją veikti. Tačiau ta techninė įranga, kurios veikimui yra reikalinga papildoma komercinė programinė įranga (firmware) – o pastarosios į sistemą atskirai nuo branduolio įdiegta nėra – neveikia.
Į Peropesis Linux platinamąjį paketą yra įtraukta tik maža dalis komercinės programinės įrangos atvaizdų. Linux branduoliui identifikavus techninę įrangą, bet Peropesis failų sistemoje neradus su ta įranga kominikuoti skirto komercinės programinės įrangos atvaizdo, iškyla reali grėsmė, kad identifikuota techninė įranga Peropesis sistemoje neveiks. Susiklosčius tokiai situacijai sistemos naudotojas apie tai yra informuojamas informacine žinute, kurios turinys atrodo maždaug taip: „Direct firmware load for [...] failed with error -2“.
Jeigu sistemos naudotojas iš branduolio gavo tokio turinio pranešimą ir, patikrinus, aptikta techninė įranga neveikia, tačiau naudotojas vis dėlto pageidauja naudotis šia technine įranga, reikia atlikti šiuos veiksmus: a) identifikuoti komercinės programinės įrangos atvaizdo pavadinimą, b) surasti reikalingą atvaizdą ir / arba atsisiųsti atvaizdą iš interneto, c) įkelti šį atvaizdą į Peropesis failų sistemą, d) iš naujo perkrauti Linux branduolio modulį, kuris yra atsakingas už komunikavimą su šiuo atvaizdu. Toliau šiame skyriuje yra pateikiamos instrukcijos, kaip tai padaryti.
1. Į Peropesis sistemą neįtrauktos, bet techninės įrangos veikimui reikalingos komercinės programinės įrangos tikslaus atvaizdo pavadinimo nustatymas. Pavyzdys:
$ dmesg | grep firmware
[ 11.489116] rtl18723be 0000:02:00.0: Using firmware rtlwifi/rtl18723befw_36.bin
[ 11.489209] rtl18723be 0000:02:00.0: Direct firmware load for rtlwifi/rtl18723be_36.bin failed with error -2
Kitas būdas surasti trūkstamą komercinę programinę įrangą galėtų būti sistemos ar branduolio žurnalams pateiktų žinučių skaitymas. Šie žurnalai Peropesis sistemoje yra saugomi /var/log kataloge. Pavyzdys:
$ cat /var/log/sys.log | less
Iš pavyzdžio matyti, kad branduoliui nepavyko įkrauti komercinės programinės įrangos atvaizdo, kurio pavadinimas yra rtl18723befw_36.bin. Kiekvienos įkrovos metu Linux branduolys komercinės programinės įrangos atvaizdų ieško /lib/firmware failų sistemos kataloge. Iš pavyzdžio matyti, kad branduolys šio atvaizdo ieškojo rtlwifi/ kataloge. Pilnas paieškos kelias – /lib/firmware/rtlwifi/rtl18723befw_36.bin.
2. Komercinės programinės įrangos atvaizdo (šiuo atveju atveju rtl18723befw_36.bin) paieška internete ir atsiuntimas. Dauguma komercinės programinės įrangos atvaizdų galima rasti Linux firmware git saugykloje: https://git.kernel.org/pub/scm/linux/kernel/git/firmware/linux-firmware.git/tree/ Mums reikalingas atvaizdas šioje saugykloje yra patalpintas rtlwifi/rtl8723befw_36.bin kataloge. Šį atvaizdą į Peropesis sistemą atsisiųsti galima naudojant įrankį wget arba web naršyklę links. Pavyzdys:
$ wget https://git.kernel.org/pub/scm/linux/kernel/ git/firmware/linux-firmware.git/plain/rtlwifi/rtl8723befw_36.bin
Jeigu prie interneto prieigos neturite, atvaizdo įkėlimui į Peropesis sistemą galite pasinaudoti USB laikmena (žr. skyrių Laikinų įrenginių įmontavimas į /mnt direktoriją).
3. Atvaizdo įkėlimas į tam skirtą katalogą. Kaip jau aukščiau buvo minėta, Linux branduolys komercinės programinės įrangos atvaizdų ieško /lib/firmware kataloge. Iš branduolio atsiųstos žinutės matyti, kad rtl18723befw_36.bin atvaizdą jis tikėjosi rasti rtlwifi/ kataloge. Sekančiame žingsnyje turėtų būti sukurtas šis katalogas ir atsiųstas atvaizdas perkeltas į jį. Pavyzdys:
# mkdir /lib/firmware/rtlwifi
# mv rtl8723befw_36.bin /lib/firmware/rtlwifi
4. Paskutiniame žingsnyje yra atliekamas Linux modulio perkrovimas. Mūsų atveju už komunikavimą su šiuo komercinės programinės įrangos atvaizdu yra atsakingas rtl18723be modulis. Visų įkrautų modulių sąrašą sistemoje peržiūrėti galima pasinaudojus lsmod programa. Norint, kad techninė įranga veiktų, šį modulį reikia ištrinti ir vėl įkelti. Tai atlikti galima pasinaudojus modprobe programa. Pavyzdys:
# modprobe -r rtl18723be
# modprobe rtl18723be
Pabaiga, dabar jau galite patikrinti, ar techninės įrangos sąsaja veikia.
Šaltiniai
1. A group of authors. Binary blob. Nuoroda: https://en.wikipedia.org/wiki/Binary_blob
2. The kernel development community. Linux Firmware API. Nuoroda: https://www.kernel.org/doc/html/latest/driver-api/firmware/index.html
3. Bruce Dubbs (2018-09-23). About Firmware Nuoroda: https://www.linuxfromscratch.org/blfs/view/basic/firmware.html
4. A group of authors (Aug 4, 2015). Load unmodified firmware without rebooting. Nuoroda: https://github.com/dhalperi/linux-80211n-csitool-supplementary/issues/91